16-ieji, ruduo: porinkiminis išsiliejimas

Kartais parašau kokį ilgesnį FB įrašą, kurio nesinori pamesti, kartais (o gal bus dažniausiai) iš tuštybės, kartais, nes manau, kad galima ir palikti bei google’ui darbą palengvinti. Šis po 2016 m. rinkimų, kai visi baisiausiai nustebo, kad LVŽP staiga tiek ėmė ir gavo tiek vietų Seime. Visi – reiškia visi FB’e. Ir kaip paskui greitai tapo aišku, „arogancija“ ne man vienai ant liežuvio atsirado.

*****

Nedariau prognozių, tai neturiu kuo pasigirti ar dėl ko susigėsti.

Tiesa, tikrai nesupratau, ko FB-LTU taip džiūgavo po pirmo turo – na, DP nėr, LRLS geriau nei galvota, bet kad LVŽS vienaip ar kitaip dominuos buvo aišku. O dabar po dviejų savaičių iliuzijų, bent keleri metai pagirių.

Bet šiandien rytą [2016-10-24] labiau norisi pagalvoti, apie diskusijas/reakcijas iki rinkimų.

Didžioji (ir dominuojanti) dalis mūsų ekspertų/komentatorių/žurnalistų/šiaip aktyvių stebėjų visiškai akivaizdžiai turi vieną šališkumą (pavadinkime jį konserv/lib-bias): nesvarbu, ką pati/s palaikai, kas patinka, tendencija bus tikėtis, kad tradicinės dešiniosios partijos pasirodys geriau. Nes gi pažįstame juos, nes jie tokie faini ir šmaikštūs, pasipūtę, bet tik truputį, nes tai irgi faina, ir jie bus tokie profesionalai partinėje vyriausybėje (skirtingai nuo karbauskinių profesionalų, nes jie gi partijos neturi).
Daugiamandatė lyg ir patvirtino nuostatą, tačiau vienmandatėse balsai skirstosi kitaip: jei jau ateini, tai balsuoji už antrąjį pasirinkimą, kuris, kaip rodo tyrimai, retai būna konservatoriai (liberalai kiek dažniau, bet dėl vietinių priežasčių labiau).

Šitas šališkumas, beje, neleido suprasti ir Butkevičiaus ilgalaikio populiarumo, kaip neleis suprasti ir Karbauskio. Ir tada beliks „sirgti“ už partijos suirimą (kas dabar intensyviai vyksta), prognozuoti mažumos vyriausybę, koalicijos griūtis, išankstinius rinkimus. Ir kai viena iš pranašysčių įvyks, paploti sau per pečius ir vėl skelbti (džiugiai ar netaip), kad ateina konserv/lib era. Iki kito nusivylimo.
Nes beveik niekas šitą ašarų pilną rytą nenori sąžiningai suprasti, kodėl žmonės balsuoja taip. Norisi tik apšaukti kvailiais, tamsuoliais, valstiečiais, talibais, sovietikais ir t.t. Štai balsuotojus už A.Paleckį išvadinome vatnikais, nusiuntėme žvaigždžių desantą, valio, M.Navickienė laimėjo. Bet kas toliau? Ar ji pasiruošusi dabar ten nueiti ir su už ją nebalsavusiais pakalbėti (rusiškai)? Suprasti, kodėl apskritai tokia alternatyva galėjo atsirasti.

Mes – visokio plaukio ekspertai, kuriantys visokiausius modelius – nežinome, kaip gyvena ir mąsto didžioji dalis šalies. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, tai nuolankiai pripažinti tai (bei kartoti bent kartą per mėnesį) ir galų gale paklausti – o kaip? Be arogancijos.

Parašykite komentarą

More in Komentarai
Neužšaldytas Kalnų Karabachas – ar yra išeitis?

2014 metų vasarą, kai neatostogavusieji atidžiai sekė įvykius Ukrainoje ir svarstė, kaipgi viskas pasisuks po...

Close