Naujausios tendencijos tarptautinių santykių teorijoje: konstruktyvizmas, postmodernizmas ir virtualizmas
Santrauka
Teoretizavimo apie tarptautinius santykius erdvė nėra nei vienalytė, nei sistemiška ar pastovi. Ilgą laiką discipliną reprezentavusį trijų teorijų – realizmo, liberalizmo ir struktūralizmo – vadinamąjį „tarpparadigminį ginčą“ dabar užgožia kitokios teorinės diskusijos. Šiame straipsnyje ir siekiama išnagrinėti šias naujausias tendencijas – konstruktyvizmą, postmodernizmą ir virtualizmą. Konstruktyvizmas analizuoja, kaip tarptautinių santykių veikėjai suformuoja tam tikrą supratimą apie tarptautinę sistemą ir tos sistemos elementus ir kokią įtaką šis supratimas daro tolesniems veikėjų veiksmams. Postmodernistinė tarptautinių santykių teorija, skirtingai nei konstruktyvizmas, analizuoja ne veikėjų elgesio reikšmes, bet diskursyvines, kalbines tarptautinių santykių struktūras. Tarptautinė sistema jai yra modernizmo diskurso išraiška, kurią reikėtų perkonstruoti. Virtualizmo požiūriu tarptautinių santykių raidą šiuo metu labiausiai lemia elektroninės technologijos, iš esmės keičiančios mūsų realybės suvokimą. Straipsnyje bandoma analizuoti minėtų teorinių pozicijų ypatybes, atskleisti, ką nauja jos teigia apie tarptautinius santykius, aptarti jų santykį su tradicinėmis teorijomis, išnagrinėti šių teorijų silpnąsias puses bei kritiškai jas įvertinti.
Jakniūnaitė, Dovilė. 2000. “Naujausios tendencijos tarptautinių santykių teorijoje: konstruktyvizmas, postmodernizmas ir virtualizmas.” Politologija 20: 52–88.