<?xml version="1.0" encoding="utf-8" standalone="yes"?><rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"><channel><title>Europos Sąjunga | Dovilė Jakniūnaitė</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/europos-sajunga/</link><atom:link href="https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/europos-sajunga/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml"/><description>Europos Sąjunga</description><generator>HugoBlox Kit (https://hugoblox.com)</generator><language>lt</language><lastBuildDate>Thu, 02 Jul 2026 00:00:00 +0000</lastBuildDate><image><url>https://www.jakniunaite.lt/media/icon_hu_596d18512ec1c274.png</url><title>Europos Sąjunga</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/europos-sajunga/</link></image><item><title>EU-STRAT</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/eu-strat/</link><pubDate>Thu, 02 Jul 2026 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/eu-strat/</guid><description>&lt;p&gt;ES bendrosios tyrimų programos Horizontas 2020 projektas „Europos Sąjunga ir Rytų partnerystės šalys: vidaus ir išorės analizė bei strateginis įvertinimas“ (EU-STRAT)&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Projektas tyrė ES ir Rytų partnerystės šalių santykius, vidaus pokyčius ir išorinės politikos aplinką.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Trukmė:&lt;/strong&gt; 2016-2019 m.
&lt;strong&gt;Mano vaidmuo:&lt;/strong&gt; projekto vykdytoja.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>COST Action CA17119 „ES užsienio politika, susidurianti su nauja tikrove“</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/cost-ca17119/</link><pubDate>Wed, 01 Jun 2022 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/cost-ca17119/</guid><description>&lt;p&gt;COST Action CA17119 „ES užsienio politika, susidurianti su nauja tikrove“ jungė mokslininkus iš kelių Europos šalių.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Trukmė:&lt;/strong&gt; 2018–2022 m.&lt;br&gt;
&lt;strong&gt;Mano vaidmuo:&lt;/strong&gt; valdymo komiteto narė.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Kam atsidaro ES durys?</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kam-atsidaro-es-durys/</link><pubDate>Mon, 01 Oct 2018 10:09:39 +0200</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kam-atsidaro-es-durys/</guid><description>&lt;p&gt;Europos Sąjunga ieško savęs, ją ištiko krizė, ateitis neaiški. Tai pastaraisiais metais atsikartojančios temos. Ir tai tiesa – ES reikia sustiprėti, atgauti pasitikėjimą, o ES valstybėms narėms suprasti, kas joms ES reikalinga. Tačiau žvilgtelėję už ES sienų pamatysime, kad ne visus jaudina tikra ar tariama ES krizė: šiuo metu yra bent dešimt valstybių, siekiančių tapti ES dalimi. Ir dauguma jų to siekia ne teoriškai, „ant popieriaus“, o primygtinai ir vis garsiau.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Žinome ir tai, kad 2014 m. rudenį, tapęs Europos Komisijos (EK) vadovu, Jeanas Claude’as Junkeris pranešė, kad jo Komisijos kadencijos metu ES nesiplės. Šį pažadą ištesėjo: naujų narių neturime, jokių galutinių sprendimų dėl būsimų narių nedaryta.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Komisija padarė tik vieną dalyką – kadencijai artėjant į pabaigą, prieš pusmetį, pasirodė nauja ES plėtros strategija, kurioje atsirado ir konkreti galimos naujos plėtros data – 2025-ieji metai. Kam gi šios durys prasivėrė?&lt;/p&gt;
&lt;!--more Skaityti toliau--&gt;
&lt;h4 id="rytinės-partnerės-es-šviečia-bet-nekviečia"&gt;&lt;strong&gt;Rytinės partnerės: ES šviečia, bet nekviečia&lt;/strong&gt;&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;Pradėkime nuo valstybių, kurios Lietuvos užsienio politikai artimiausios ir kurių europiniai siekiai mums aktualiausi – Ukrainos, Gruzijos, Moldovos. Nė viena jų plėtros planuose neminima ir nesvarstoma. Tą supranta ir priima net patys besąlygiškiausi Ukrainos ar Gruzijos rėmėjai.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Suprantama, kad šioms valstybėms dar daug reikia padaryti reformuojantis, demokratėjant, kuriant stiprią valstybę. Jų visų pasirašyti Asociacijos susitarimai ir sutartys dėl laisvos prekybos nurodo kelią, reikalavimus ir parodo kliūtis. Politinio elito reformų politikai iššūkius kelia ir jų pačių valia, interesai, o kartais ir gyventojų besikeičiančios nuotaikos. Tačiau esminės tolimõs, vidutiniu laikotarpiu negalimõs narystės priežastys glūdi ne čia.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pirma, šios valstybės dalyvauja ES Rytų partnerystės iniciatyvoje, o pastaroji yra ES kaimynystės politikos dalis. Šios politikos esminis tikslas – regiono stabilumas ir saugumas. Kitaip tariant, ES siekia patikimos ir saugios erdvės už savų sienų. Šitokia institucinė struktūra nenumato integracijos, net jei kai kurie bendradarbiavimo mechanizmai ir panašūs į tuos, kurie taikyti ankstesnėse ES plėtrose.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Prie šio apribojimo pridėkime dar tai, kad daliai ES valstybių narių Ukrainos priartėjimas prie ES jau kelia siaubą (puikus pavyzdys yra Olandija, 2016 m. referendume pasipriešinusi Asociacijos sutarčiai su Ukraina), o Gruzija atrodo esanti kitame pasaulio krašte. Tad nei pati ES, nei valstybių narių dalis dar negreit bus pasiruošusi diskutuoti apie atsiveriančias duris šio regiono valstybėms.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Antroji esminė kliūtis, bendra visoms trims Rytų partnerėms, – teritoriniai konfliktai: Gruzijai – Pietų Osetija ir Abchazija, Moldovai – Padniestrė, o Ukrainai – Rytų Ukrainoje respublikomis pasiskelbusios teritorijos. Tokių konfliktų nebuvimas yra pirmoji prielaida, jei norima bent užsiminti apie narystę. Kad jie būtų pradėti spręsti, reikia, kad įsitraukimo į juos atsisakytų Rusija. Šioje vietoje daugiau galima ir nespekuliuoti. Mažiausiai iki 2024 m.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Nors narystė ES šioms valstybėms atrodo kaip išsigelbėjimas, tačiau jokio kviečiančio signalo ES nesiunčia ir negreitai pasiųs – Rytuose durys neatsidaro.&lt;/p&gt;
&lt;h4 id="vakarų-balkanai-ir-es-šviesa-ilgo-tunelio-gale"&gt;&lt;strong&gt;Vakarų Balkanai ir ES: šviesa ilgo tunelio gale&lt;/strong&gt;&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;ES durys veriasi kitoje pusėje – Vakarų Balkanuose. Iš septynių ES narystės siekiančių ir dar šiame komentare neaptartų šešios yra ten. Ne Balkanuose esanti Turkija – vis dar kandidatė, ir nors smarkiai lėtina savo siekius, bet statuso neatsisako. Tai kitoks ir komplikuotas atvejis, šįkart jį praleiskime.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;ES plėtros strategijoje minimi 2025-ieji skirti Serbijai ir Juodkalnijai – valstybėms, labiausiai pažengusioms derybose dėl narystės. Tačiau EK ir kitoms regiono valstybėms – Makedonijai, Albanijai, Bosnijai ir Herzegovinai, Kosovui – žada „patikimą (credible) plėtros perspektyvą“ ir „padidintą (enhanced) ES įsitraukimą“. Visi šie pažadai tam, kad, ES komisaro, atsakingo už plėtrą, Johanneso Hahno teigimu, ES galėtų eksportuoti stabilumą į regioną, o ne importuotų nestabilumo į ES.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tvarkytis Vakarų Balkanų valstybėms yra su kuo. Visų pirma savo viduje. Visose valstybėse korupcija, organizuotas nusikalstamumas ir jo ryšiai su politika, silpni teismai, kontroliuojama žiniasklaida, privačių ir viešų interesų susipynimas nurodomi kaip esminės spręstinos problemos. Ekonomikos sektorius laukia struktūrinių reformų, o žmonės darbo. Ir tai yra trumputė santrauka to, ką dar, anot ES, reikia padaryti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Antra, kandidatės turi išspręsti ginčus su kaimynais. Didžiausias ES galvos skausmas šioje srityje – Serbijos ir Kosovo santykiai. Serbija, labiausiai priartėjusi prie narystės, žinoma, atsisako pripažinti Kosovą. Dabartinė šalies vadovybė gudraudama žada, jog preliminarus susitarimas galimas, jei ES mainais suteiks narystės pažadą. ES tuo tarpu nori tvirto, įpareigojančio susitarimo ir netgi dar daugiau – kad Serbija pritartų būsimai Kosovo narystei ES, kad ir kokia tolima tokia ateitis būtų. ES dėka šalių dialogas vyksta, ką buvo sunku įsivaizduoti 2008 m. Kosovui paskelbus nepriklausomybę, net pradėta svarstyti kontraversiška apsikeitimo teritorijomis idėja. Procesas lėtas, o Serbijos politikai kol kas viešai net užsiminti bijo apie Kosovo pripažinimą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kitas regioną seniai kamavęs ginčas – Makedonijos ir Graikijos dėl pirmosios pavadinimo – šiais metais pajudėjo iš vietos. Nuolaidas padarė abi pusės, ir Makedonija pasiruošusi tapti Šiaurės Makedonijos respublika. Sprendimui šį savaitgalį dar turi pritarti Makedonijos gyventojai, o vėliau ir Graikijos vyriausybė. Jei vardo pakeitimas įvyks, šalis greitai taps NATO nare. O narystei ES dar teks įgyvendinti daug vidinių reformų ir suvaldyti vidinį susipriešinimą dėl vardo pakeitimo ir politinio susiskaidymo.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Juodkalnija ir Albanija, matyt, mažiausiai išorinių problemų turinčios valstybės regione. Tačiau Juodkalnijos, turtingiausios regiono valstybės, problema yra Serbija, privalanti išspręsti Kosovo klausimą. Be to, nedidelė tikimybė, kad ES atskirai priims mažą ne ES valstybių apsuptą šalį. Albanijos laukia ilgas kelias, apie jos prasidėsiančias derybas paskelbta tik šių metų liepą ir dar daug reikės padaryti. Bosnija ir Herzegovina tuo tarpu vis dar ieško savo valstybės vizijos, kaip galėtų sugyventi daugiaetninė ir daugiakonfesinė šalis.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Šis greitas perbėgimas per Balkanų valstybių problemas leidžia suprasti, kad artimiausiu laiku atitikti ES standartus bus sunku ir 2025-ieji metai yra itin ambicingi. Taip, ES yra priėmusi valstybių su ne iki galo patenkinamais rezultatais ir dėl to jau jaučiasi nudegusi. Vargu ar būtų taip surizikuota artimiausioje ateityje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tačiau lygiai taip pat yra suvokiama, kad planas „kada nors ateityje“ nėra gera paskata klausyti ES. Dėl to ir atsirado konkretus skaičius – tam, kad būtų konkretu, atrodytų pasiekiama, net jei ir nerealistiška. Be to, su tokiais pažadais tvarkytis teks jau kitai Komisijai. Kitaip tariant, nežadama trumpinti kelio ar atidaryti duris automatiškai, tiesiog norima, kad ES šviesa šviestų kiek smarkėliau. O per tą laiką gal ir ES vieną kitą krizę pavyks išspręsti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;em&gt;Šis komentaras pasirodė BNS 2018 m. rugsėjo 28 d&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>EU-PREACC: Vidurio ir Rytų Europos pasirengimo stoti į ES patirties perkėlimas</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/eu-preacc/</link><pubDate>Thu, 01 Jun 2017 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/eu-preacc/</guid><description>&lt;p&gt;Projektas „EU-PREACC – Possibilities and Limits, Challenges and Obstacles of Transferring CEE EU Pre-accession Best Practices and Experience to Moldova’s and Georgia’s Pre-accession Process“ buvo 7-osios Bendrosios programos mobilumo ir tinklaveikos projektas. Projekto koordinatorius – Tartu universitetas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Trukmė:&lt;/strong&gt; 2013–2017 m.&lt;br&gt;
&lt;strong&gt;Mano vaidmuo:&lt;/strong&gt; VU projekto koordinatorė.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Working Paper Introducing the Analytical Framework for Comparing Approaches and Strategies of the Selected External Actors</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/publikacijos/jakniunaite2017workingpaperintroducing/</link><pubDate>Sun, 01 Jan 2017 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/publikacijos/jakniunaite2017workingpaperintroducing/</guid><description/></item><item><title>Normatyvinė galia prieš informacinę</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/normatyvine_informacine/</link><pubDate>Sat, 04 Jul 2015 14:51:26 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/normatyvine_informacine/</guid><description>&lt;p&gt;&lt;em&gt;Bedarydama visokių smulkesnių tekstų inventorizaciją prisiminiau visai neseną, bet mažai kam prieinamą apie vis dar šių dienų aktualijas. Parašytas bendradarbiaujant su &lt;a href="http://politika.lt/" target="_blank" rel="noopener"&gt;Politika.lt&lt;/a&gt;, pasirodė jų popieriniame žurnale tokiu pačiu pavadinimu.&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Rytų kaimynystė yra erdvė, kur mažiausiai pastaruosius dešimtį metų vyksta atvira, tiesioginė ir galima sakyti bekompromisė konkurencija tarp dviejų veikėjų – Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Konkuruojama ne tik dėl politinės įtakos, ne tik dėl erdvės kontrolės ar naujų rinkų, visų pirma konkuruojama dėl to, kieno idėjos įsivyraus šiame regione. Abi veikėjos siekia patraukti, suvilioti, įrodyti, kad jos siūloma pasaulėžiūra, gyvenimo būdas ir vertybės yra būtent tos, su kuriomis verta gyventi ir dėl kurių verta pasistengti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Daugelis yra pastebėję, kad tai daroma visiškai skirtingai – formuluojami skirtingi tikslai, pateikiami skirtingi argumentai ir taikomi skirtingi metodai. Net jei ir yra aptariamos ES ir Rusijos strategijos, kiek mažiau dėmesio skiriama kitam aspektui – šių strategijų palyginimui ir veiksmingumo įvertinimui. Būtent lyginant dvi priešingas strategijas daug geriau išryškėja, kodėl taip sudėtinga ES konkuruoti su Rusija kovoje dėl Rytų Europos kaimynystės. Galima kalbėti apie keturis pagrindinius skirtumus.&lt;/p&gt;
&lt;h4 id="1-skirtingas-švelniosios-galios-supratimas-normatyvinė-prieš-informacinę"&gt;1. Skirtingas švelniosios galios supratimas: normatyvinė prieš informacinę&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;Aiškinimąsi reikėtų pradėti nuo šiaip jau gal gana ir pabodusio švelniosios galios termino. Švelnioji galia pagal šios sąvokos populiarintoją Joseph Nye yra valstybės patrauklumo didinimo strategija, kuri priešpastatoma prievartos ar finansinių paskatų naudojimui. Švelnioji galia remiasi kitiems patrauklia kultūra, skleidžiamomis ir įtvirtinamomis politinėmis vertybėmis ir moralia bei legitymia užsienio politika. Ji veikia, nes ją pripažįstama ir ja žavimasi.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;ES, vis dar neturėdama daug įprastų galios komponentų, sukurta visiškai kitokiu pagrindu nei valstybė, savo išorinėje politikoje be ekonominių paskatų iš esmės ir tegali naudoti tik švelniąją galią. Žinomiausią ES galios apibūdinimą yra pateikęs Ianas Mannersas, formuluodamas ES kaip normatyvinės galios koncepciją. Jis atkreipė dėmesį į ES gebėjimą taikiomis priemonėmis ginti savo vertybes. Tai galia, realizuojanti save per idėjas ir nuomones, toks veikėjas yra atsakingas tarptautinės sistemos dalyvis, turintis aiškią normų sklaidos suvokimą: visų pirma liberalios demokratijos principų – įstatymo viršenybės, žmogaus teisės, laisvos rinkos – sklaidą. Tikima, kad tokia galia gali keisti ir pakeisti pasaulį, padaryti jį tokiu „kaip mes&amp;quot;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kita vertus, Nye yra pripažinęs, kad švelnioji galia visgi nėra normatyvinis terminas, o aprašomasis – tai yra valstybių, siekiančių taikyti švelniąją galią, tikslai gali skirtis. Rusijos atvejis kaip tik ir parodo kitą švelniosios galios pusę.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Rusija šią sąvoką atrado sąlyginai neseniai: Vladimiras Putinas ją pavartojo savo 2012 m. prieš prezidento rinkimus. Jis teigė, kad ji yra „įrankių ir priemonių sistema pasiekti užsienio politikos tikslus be ginklų, o naudojant informaciją ir kitus svertus&amp;quot;. Kitaip tariant šioje interpretacijoje švelnioji galia tampa įrankiu – tai tikslingas darbas su informacija siekiant įprastų užsienio politikos tikslų. Dėl to Rusijos atveju reikia kalbėti visų pirmą apie siekį tapti informacine galia.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad abi pusės mąsto švelniosios galios terminais, tačiau ES įrodinėdama patrauklumą skleidžia vertybes, o Rusija skleidžia informaciją.&lt;/p&gt;
&lt;h4 id="2-es-universalizmas-prieš-rusijos-partikuliarizmą"&gt;2. ES universalizmas prieš Rusijos partikuliarizmą&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;Ir normatyvinė, ir informacinė galia kovoja dėl vertybių, tiksliau, kurios vertybės taps priimtinesnės. Iš ES siūlomas atvirumas, skaidrumas, tinklaveika, kolektyvinis saugumas, neoliberali transatlantinė sistema. Iš Rusijos – tradicija, konservatyvios vertybės, tikroji laisvė veikti, daugiapolė, JAV atsverianti globali sistema, kur kiekviena valstybė pati sprendžia savo pačios reikalus.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad ir viena, ir kita pasirinkimą konstruoja kaip arba-arba, pasirinkimas ir-ir nėra įmanomas. Taip vyksta dviejų sistemų susidūrimas, kuriam pati Rusija yra itin linkusi pritaikyti Huntingtono civilizacijų susidūrimo koncepciją, tuo implikuodama pamatinį jų nesuderinamumą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tačiau yra ir esminis skirtumas tarp šių vertybių sistemų. ES skleidžia universalizuojantį naratyvą – visi turi tapti tokiais kaip ji, kito pasirinkimo tik priimti, tai kas siūloma, nėra. Taip ES užima mokytojos poziciją, sukurdama asimetrinį santykį su partneriais. Rusija skleidžia partikuliarizmo naratyvą – neapibrėždama tradicijos, (iš dalies ir) konservatyviųjų vertybių, ji tarsi leidžia kiekvienam pasirinkti savo gyvenimo būdą, o skelbdama opoziciją hegemonui tarsi kiekvienam leidžia turėti savą globalios sistemos vaizdinį. Tad jos sistema atrodo lankstesnė ir adaptyvesnė kiekvieno interesams.&lt;/p&gt;
&lt;h4 id="3-rusija-ginasi"&gt;3. Rusija ginasi&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;Dėl šio teiginio sutaria abi veikėjos. Vėlgi skiriasi tik paaiškinimai. ES požiūriu, Rusija nesupranta ar nenori suprasti ES geranoriškumo, noro ieškoti bendrų interesų ir bendros naudos, naudojasi nulinės sumos žaidimo logika, šaltojo karo išsiugdytais mąstymo šablonais, ir dėl to bereikalingai užima gynybinę poziciją. Tuo tarpu ES nenori nieko pulti ar išstumti, ji nori ir siekia dirbti kartu.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Rusijos interpretacijoje informacinė galios didinimas reikalingas siekiant atsilaikyti prieš puolimą, kuris vykdomas prieš Rusiją. Vakarai, kuriuos čia įkūnija ir ES, planingai ir sistemingai nuo pat Sovietų sąjungos žlugimo spaudžia Rusiją, nori ją paversti tokia kaip jie ir paklusti jiems. Dėl to, pavyzdžiui, esą manipuliatyviai yra naudojamasi ir ta pačia švelniąja galia, kai jos metodais provokuojamos ekstremistinės, separatistinės ir nacionalistines pasaulėžiūras, manipuliuojama suverenių valstybių gyventojų nuomone ir panašiai.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad Rusija ginasi, o gynyba, kaip žinia, gali būti geriausias puolimas, nekalbant jau apie tai, kad leidžia sukurti nukentėjusios įvaizdį.&lt;/p&gt;
&lt;h4 id="4-es-įtikinėja-rusija-kariauja"&gt;4. ES įtikinėja, Rusija kariauja&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;Pagaliau galima kalbėti ir apie tai, kaip smarkiai skiriasi savo veikimo, taktikos nusakymas: ES taikaus įtikinėjimo (kartais ir spaudimo) priemonės susiduria su Rusijos kariaujamu informaciniu karu. Būtent šis paskutinis skirtumas ryškiausiai leidžia apibendrinti ir parodyti, kaip nepaisant tų pačių švelniosios galios naudojimo paskatų iš abiejų pusių, šių veikėjų – ES ir Rusijos – konkurencija vyksta visiškai skirtingose dimensijose.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Mat jei kariaujama, leistinų priemonių spektras tampa gerokai platesnis: įtakos technikomis gali būti ir dezinformacija, ir demoralizuojanti propaganda, ir krizių valdymo technikos (eskalavimas ir deeskalavimas), netgi šantažas. Nėra būtina įtikinti, reikia išgąsdinti, supainioti pateikiant daug skirtingų naratyvų, na ir, žinoma, naudoti aiškias perskyras, kur yra tik juoda arba balta. Racionalus, ilgesnis, argumentais ar netgi skaičiais besiremiantis kalbėjimas tokiu atveju sunkiai atsispiria prieš emocingąją karinę propagandą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Matome, kad ES ir Rusijos įtakos didinimo strategijos ir mąstymas skiriasi itin ryškiai ir būtent dėl to gaunamas skirtingas kol kas ES pralaimėjimą rodantis poveikis. Kadangi veikimas vyksta skirtinguose lygmenyse, tiesioginė konkurencija ir veiksmų neutralizavimas bent jau iš ES pusės tampa neįmanomi. ES tiesiog dėl savo prigimties, savo tapatybės ir iš jų kylančių veikimo strategijų kol kas negali atrasti veiksmingo atsako Rusijos siūlomam „švelnumui&amp;quot;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pasirodė: Dovilė Jakniūnaitė, Normatyvinė galia prieš informacinę galią: 4 priežastys, kodėl Rusija laimi prieš ES, &lt;em&gt;Politika.lt&lt;/em&gt; 2, 2014, p. 29-30. (taip pat ir anglų k.: Normative power against Informational Power: Four reasons why Russia is winning against the EU, &lt;em&gt;Politika.lt&lt;/em&gt; 2, 2014, p. 31-33).&lt;/p&gt;</description></item></channel></rss>