<?xml version="1.0" encoding="utf-8" standalone="yes"?><rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"><channel><title>Feminizmas | Dovilė Jakniūnaitė</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/feminizmas/</link><atom:link href="https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/feminizmas/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml"/><description>Feminizmas</description><generator>HugoBlox Kit (https://hugoblox.com)</generator><language>lt</language><lastBuildDate>Sun, 11 Oct 2026 00:00:00 +0000</lastBuildDate><image><url>https://www.jakniunaite.lt/media/icon_hu_596d18512ec1c274.png</url><title>Feminizmas</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/feminizmas/</link></image><item><title>Feminizmas: tekstai ir praktika</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/destymas/feminizmas-tekstai-praktikos/</link><pubDate>Sun, 11 Oct 2026 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/destymas/feminizmas-tekstai-praktikos/</guid><description>&lt;p&gt;Dalyką dėsčiau kartu su
dėstytas nuo 2017 m. iki 2024 m. Jis buvo pasirenkamas, politikos mokslų bakalauro studentėms/ams.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Supažindiname su feminizmo (ir aktyvizmo, ir teorijos) istorija; teikėme instrumentų analizuoti įvairialypius galios santykius per socialinės lyties (&lt;em&gt;gender&lt;/em&gt;) prizmę; mokėme formuluoti ir analizuoti socialines ir politines problemas iš feminizmo perspektyvos. Skaitėme:&lt;/p&gt;
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Virgiania Woolf, &lt;em&gt;Savas kambarys&lt;/em&gt;&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Simone de Beauvoir, &lt;em&gt;Antroji lytis&lt;/em&gt; (išraukas)&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Linda Nochlin,
(1971)&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Gale Rubin&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Andrea Dworkin, iš
&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Iris Marion Young,
(1980)&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Laura Mulvey&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Judith Butler,
, angl.
&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;
&lt;p&gt;Savo patyrimu pasidalinome &amp;ldquo;Literatūroje ir mene&amp;rdquo; -
(2025 m. gegužė)&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Kam prisireikė feministinės užsienio politikos?</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/feministineup/</link><pubDate>Mon, 20 Mar 2023 19:41:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/feministineup/</guid><description>&lt;p&gt;Trumpas įvadas į feministinę užsienio politiką. Skaityti &lt;a href="https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1935765/dovile-jakniunaite-kam-prisireike-feministines-uzsienio-politikos" target="_blank" rel="noopener"&gt;lrt.lt portale&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Kiek dar su pirmosiomis poniomis?</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kiek-dar-su-pirmosiomis-poniomis/</link><pubDate>Tue, 03 Jan 2023 11:47:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kiek-dar-su-pirmosiomis-poniomis/</guid><description>&lt;p&gt;„Pirmosios ponios&amp;quot; yra tapusios, kaip mėgstu sakyti, mano akademiniu hobiu. Kai kurias mintis sudėjau į komentarą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;a href="https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1855162/dovile-jakniunaite-kiek-dar-su-pirmosiomis-poniomis" target="_blank" rel="noopener"&gt;Visas tekstas lrt.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Pamirštas jubiliejus</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/pamirstas-jubiliejus/</link><pubDate>Wed, 05 Dec 2018 10:28:23 +0200</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/pamirstas-jubiliejus/</guid><description>&lt;p&gt;&lt;em&gt;Komentaras, pasirodęs &lt;a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/dovile-jakniunaite-pamirstas-jubiliejus-18-1053028" target="_blank" rel="noopener"&gt;15min.lt&lt;/a&gt;, primenantis apie balsavimo teisės moterims suteikimо Lietuvoje šimtmetį.&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Valstybingumo pamatus padėjome prieš šimtą metų – vasario 16 d. Tačiau demokratijos gimimas Lietuvoje įvyko vėliau – 1918-ųjų lapkričio 2 d. Tai diena, kai buvo priimti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, kuriuose paskelbta, kad Lietuvos Respublikoje rinkimų teisę turės visi – ir moterys, ir vyrai – be jokių tautybės, tikėjimo, turto ir, žinoma, lyties apribojimų.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Taigi Lietuvoje balsavimo teisė moterims suteikta prieš šimtą metų. Nes būtent joms, o ne vyrams dėl šios teisės dalyvauti nepriklausomos valstybės politiniame gyvenime teko kovoti. Juk nė minties nebuvo, kad pastarieji galėtų šios teisės neturėti. Galbūt dėl to šimtmečio metais valstybės vadovams pasimiršo šis jubiliejus – trispalvių fone bendros šnekos apie išorinius išnaudotojus yra paprastesnės nei konkretus kalbėjimas apie savo vidines kovas ir išbandymus.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;O kova nebuvo nei lengva, nei savaime suprantama.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Lietuvos valstybingumo judėjime dalyvavo tikrai daug aktyvių ir pasišventusių moterų – jų dėka 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime prabilta ir apie būtinybę siekti lygių balsavimo teisių vyrams ir moterims Lietuvoje. Tas pats siekis išsakytas ir 1917 m. Rusijos lietuvių suvažiavime Petrapilyje. Tačiau deklaracijos nevirto į greitą politinį pripažinimą: kai 1917 m. rudenį rinkta Lietuvių taryba – joje moterims vietos nebuvo.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Būtent dėl to ir vasario 16 d. signatarų nuotrauka yra tokia, kokią turime. Nuotraukos pasakojama valstybingumo radimosi istorija yra ne tik nepilna, ji iškreipusi mūsų optiką. Juk dabar ši, taip smarkiai ištiražuota nuotrauka reprezentuoja ankstyvuosius valstybingumo didvyrius ir pameta, pavyzdžiui, Feliciją Bortkevičienę, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Oną Mašiotienę, Liudą Purėnienę ar Jadvygą Chodakauskaitę-Tūbelienę.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kai Mykolas Šleževičius, II Vyriausybės ministras pirmininkas norėjo paskirti F.Bortkevičienę – itin talentingą organizatorę ir vadybininkę – viena savo kabineto ministrių, pagrindinis pasipriešinusiųjų argumentas buvo jos lytis, kartu atsikalbinėjant, jog ne vyriausybėje, o Steigiamajame Seime klausimas dėl moterų dalyvavimo politikoje turi būti sprendžiamas. Ir bendrai, kaip pastebi istorikė Virginija Jurėnienė, to meto pagrindiniai valstybės vyrai moterims, kalbančioms apie politines teises, siūlė užsiimti humanitarine labdaringa veikla, nes esą ten „reikalingas ypatingas taktas, užuojauta ir patyrimas“ (cit. iš Virginijos Jūrėnienės straipsnio „Lietuvos moterų judėjimas XIX a. pabaigoje XX a. Viduryje“). Tad neabejotinai, dalis visuomenės bei politinio elito tikrai nebuvo nei „pribrendę“, nei „pasiruošę“.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tačiau nacionalinės valstybės kūrimas atkaklių aktyvisčių ir aktyvistų dėka jau buvo susietas su demokratinės valstybės kūrimu – kitoks sprendimas jau galbūt buvo nebeįmanomas. Išorinis kontekstas sprendimui irgi buvo palankus – maždaug tuo pat metu tokie pat sprendimai buvo padaryti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Austrijoje. Tuo metu moterims JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ar Šveicarijoje teko laukti ilgiau. Neabejotinai tai, kad buvo kuriama nauja valstybė, padėjo – draudimus daug sunkiau panaikinti, nei jų neįvesti. Tai, beje, dar viena nuolatinė pamoka mūsų XXI amžiaus demokratijai. Tad pasaulinis Zeitgeist irgi buvo palankus tiek spausti, tiek apsispręsti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad 1920 m. Steigiamojo seimo rinkimuose moterys ir dalyvavo, ir kandidatavo, penkios jų pateko į Seimą, o iš viso Steigiamajame Seime besikeičiant jo nariams dirbo aštuonios. Steigiamojo Seimo pirmajam posėdžiui pirmininkavo G.Petkevičaitė-Bitė, sekretore ji pasirinko O.Muraškaitę-Račiukaitienę – vieną jauniausių Seimo narių. Tai buvo graži simbolinė diena ir neįprastas vaizdas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, anot Kazio Griniaus, „pasaulinė sensacija“. Norėdami pasidžiaugti Lietuvos pažangumu mes ir dabar mėgstame prisiminti šį faktą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Reikia prisiminti ir tai, kad po to proginio posėdžio moterų svarbiausiuose valstybės postuose nei Seime, nei Vyriausybėje neatsirado. Kitame, 1923 m. Seime, jų liko jau tik trys, dar vėlesniuose – keturios, o paskutiniajame, išrinktame 1936 m. – nė vienos. Po perversmo prezidento postą užėmęs Antanas Smetona viename iš moterų kongresų jau aiškino, kad „ne politikoje ir viešame gyvenime didysis moterų pašaukimas. Šeimos židinyje pasireiškia šviesi ir įvairi moters galybė“ (cit. Iš ten pat). Tautiniam autoritarizmui moterys buvo reikalingos tik kaip motinos ir namų šeimininkės.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Būtent dėl to lapkričio 2 d. yra išskirtinė proga – tai ne tik diena, kai moterys Lietuvoje gavo teisę balsuoti, tai kartu ir diena, kuri primena, kad apie savo turimas teises būtina nuolat galvoti ir būti pasirengus jas ginti, kad demokratija nėra vien tik Konstitucijos tekstas, bet ir kasdienė veikla ir įsitraukimas tam, kad viskas, kas joje užrašyta, būtų praktikuojama ir su tuo gyvenama.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Galbūt dėl to balsavimo teisių šimtmetis ir nėra valstybės lygiu minimas, nes tada tektų kalbėti ne tik apie gražią ir sėkmingą istorijos dalį, bet ir apie Lietuvos dabartį, apie savo poziciją lyčių lygybės klausimu, gal reikėtų net ištarti žodį „feminizmas“. Tada reiktų pamatyti Lietuvą, kurioje kovą su smurtu lyties pagrindu gali nutildyti bažnyčia, kurioje bijomasi seksualinio švietimo, kurioje vis dar galima baimintis abortų draudimo, ir kurioje leidžiami vadovėliai apie moteriškus ir vyriškus darbus ir daiktus.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pasidžiaugti, beje, taip pat būtų kuo – bet panašu, kad nesinorėjo ir apie tai pagalvoti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt; &lt;/p&gt;</description></item><item><title>Prezidentė ir moterys</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/prezidente-ir-moterys/</link><pubDate>Thu, 07 Jun 2018 19:55:32 +0200</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/prezidente-ir-moterys/</guid><description>&lt;p&gt;Lyčių lygybė. Klausimas, vienu mirksniu įaudrinantis, verčiantis užimti ir pareikšti poziciją. Pridėkime nuomones dėl priekabiavimo, diskusijas apie seksizmą, stereotipus, diskriminaciją ir turime mišinį, bet kada pasiruošusį išsprogdinti viešąją erdvę. Ši tema kelia iššūkių ir pagrindiniam mūsų valstybės žmogui – Prezidentei. Ne dėl to, kad ši tema jai visiškai nepatiktų, ir ne dėl to, kad ji yra aistringa moterų teisių gynėja. O dėl to, kad mes šiuo klausimu turime dvi prezidentes.&lt;/p&gt;
&lt;!--more Skaityti toliau--&gt;
&lt;h4&gt;&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Entuziazmas užsienyje ir nuosaikumas namie&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Moterų vadovių pasaulio politikoje nedaug: kiek daugiau nei 20 moterų, vadovaujančių valstybei ar vyriausybei, apie 23 procentus parlamentarių (duomenys &lt;a href="https://www.unwomen.org/en/articles/facts-and-figures/facts-and-figures-womens-leadership-and-political-participation" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;čia&lt;/a&gt; ir &lt;a href="https://www.pewresearch.org/short-reads/2017/03/08/women-leaders-around-the-world/" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;čia&lt;/a&gt;). Tad kiekviena ryški, stipri ir charakteringa politikė dėl šių savo savybių, o ne tik dėl valstybės politikos susilaukia didelio dėmesio tarptautinėje bendruomenėje, gauna dažnų pakvietimų dalyvauti konferencijose, diskusijose ir susitikimuose, kuriuose kalbama apie moteris politikoje, moteris lyderes, lyčių lygybę pasaulyje. Taip jau yra, kad dažniausiai pačioms moterims šie klausimai ir rūpi.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tapusi Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaitė įsijungė į šią moterų politikių bendruomenę ir įvaldė jų viešąją retoriką. Viename kreipimesi į Jungtines tautas (JT) ji kviečia „daryti viską, kas įmanoma, kad būtų išnaikinta [lyčių] netolerancija ir diskriminacija, kurios taip dažnai yra pagrindinė tiek daug pasaulyje kylančių konfliktų priežastis“ (&lt;a href="https://web.archive.org/web/20190520000000/https://www.lrp.lt/lt/prezidentes-veikla/kalbos/lietuvos-respublikos-prezidentes-dalios-grybauskaites-kalba-jt-generalines-asamblejos-65-osios-sesijos-bendruosiuose-debatuose/9571" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;2010&lt;/a&gt;). Ten pat, tik kitais metais, kalba, kad „nė vienam čia esančių nereikia įrodinėti, kokią žalą diskriminacija daro mūsų visuomenės gerovei“, ir „tik tvirti veiksmai galiausiai panaikins lyčių diskriminaciją“ (&lt;a href="https://web.archive.org/web/20190520000000/https://www.lrp.lt/lt/prezidentes-veikla/kalbos/lietuvos-respublikos-prezidentes-dalios-grybauskaites-kalba-moteru-pasaulio-lyderiu-renginyje-brazilijoje/13893" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;2012&lt;/a&gt;). O Pasaulio ekonomikos forumui rašo apie didelius lyčių nelygybės kaštus ir primena, kad nelygybei įveikti reikia tikros politinės valios ir lyderių bei sprendimų priėmėjų atsakomybės to siekti (&lt;a href="https://www.weforum.org/agenda/2014/10/afford-ignore-gender-gap/" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;2014&lt;/a&gt;). Primena, kad „labai sunku užtikrinti demokratiją, ekonomikos augimą ir tvarią taiką, jeigu šiame procese nedalyvauja pusė pasaulio gyventojų“, todėl nebijo teigti, kad „kiekviena iš mūsų turi ypatingą atsakomybę įkvėpti būsimų moterų lyderių kartą“ (viename iš globalių moterų politinių forumų &lt;a href="https://web.archive.org/web/20190520000000/https://www.lrp.lt/lt/prezidentes-veikla/kalbos/lietuvos-respublikos-prezidentes-dalios-grybauskaites-kalba-pasaulineje-auksto-lygio-konferencijoje-moterys-politikoje-spartesne-pazanga/25127" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;2016&lt;/a&gt;).&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tai tik keletas pavyzdžių iš įvairiausių kalbų, skirtų lyčių lygybei ir moterų teisėms, pasakytų Lietuvos Respublikos Prezidentės. Greičiausiai nedaug yra skaitę ar girdėję tokius žodžius. Priežastis paprasta – mes ją dažniausiai girdime kalbančią Lietuvoje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kalbėdama Lietuvoje Prezidentė lakoniškesnė, kalbų apie žmogaus teises, lyčių lygybę negausu, jose žymiai mažiau polėkio, bandymo įkvėpti, raginti ir siūlyti, nerasime minčių apie moterų lyderystę, asmeninę atsakomybę ir lygybės siekimą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Smurto prieš moteris problema yra esminė šioje srityje, ties ja Prezidentė daugiausiai dirba, jos sprendimų paieškose intensyviai dalyvavo. Tai iš tiesų skubiausias spręstinas moterų teisių klausimas ir jam tenka Prezidentės dėmesio. Tiesa, pastarųjų metų iniciatyvose prezidentinėje retorikoje smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra tapęs visuomeninio saugumo problema, kurią valstybės institucijos sprendžia menkai, tad reikia visos visuomenės paramos. Šios problemos ryšys su lyties problema ir vyriškumo bei moteriškumo stereotipais apeinamas, ignoruojant esminę struktūrinę smurto priežastį.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;O daugiau? Peržvelgus kalbas per devynerius valdymo metus, pavyko rasti Prezidentės kartą išsakytą poziciją dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje, vadinamosios Stambulo (per kanceliarijos pareiškimą &lt;a href="https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/d-grybauskaite-skatina-greitai-ratifikuoti-konvencija-del-smurto-pries-moteris-n723688" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;(2013)&lt;/a&gt; ji teigia, kad Konvencijos pasirašymui „užtrukus nepateisinamai ilgai, bus reikalaujama nedelsti“). Taip pat aiškią nuostatą dėl abortų draudimo, tiesa, pasakytą per rinkiminius debatus. Paklausta atsakė ir apie seksualinio priekabiavimo skandalus, yra kalbėjusi apie lyčių nelygybę valstybės tarnyboje, 2010 m. rastume ir kalbą, kurioje minimos su lyčių lygybe susijusios problemos ar didžiuojamasi pasiekimais toje srityje. Tiesa, tada aukštus postus užėmė daugiau moterų, dabar pagrindo liko mažiau. Tačiau tokių minčių viena kita, pasimetanti proginių kalbų tekstuose, tarp kitų interviu klausimų ar biurokratiniuose atsakymuose.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Prezidentė yra perskaičiusi aštuonis metinius pranešimus, skirtus apžvelgti pagrindinius Lietuvos iššūkius, vidaus ir užsienio politiką. Tai galimybė pasakyti savo viziją ir kas rūpi. Iki pat 2016 m. nė karto klausimai, svarbūs „pusei žmonijos“ nebuvo aptariami. Tik &lt;a href="https://web.archive.org/web/20190520000000/https://www.lrp.lt/lt/kalbos/metiniai-pranesimai/2016-m./25366" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;2016-aisiais&lt;/a&gt; vienintelį kartą trumpu sakiniu paminėtas vienas iš moterų teisių aspektas – smurto prieš moteris statistika Lietuvoje.&lt;/p&gt;
&lt;h4 id="tarp-čia-ir-ten"&gt;&lt;strong&gt;Tarp čia ir ten&lt;/strong&gt;&lt;/h4&gt;
&lt;p&gt;Kaip suprasti šį pasirinkimą taikyti dvi visiškai skirtingas retorines ir politines strategijas? Vieną – skirtą jiems, kitą – skirtą mums.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Didelė prezidentinio darbo dalis yra komunikuoti, o komunikacijos svarba dažnai yra simbolinė – tvirtinti ir rodyti valstybės statusą, savo vaidmenį valstybės politikoje, vietą tarptautinėje bendruomenėje, kalbėti apie save, apie pasaulį, apie kitus. Tokios simbolinės kalbos ypač svarbios tarptautinės politikos oficialiuose žaidimuose, kai valstybės vadovas ne tik atstovauja valstybei, bet kartu prisijungia prie nedidelės politinės klasės – aukščiausiųjų valstybės vadovų grupės. Ši grupė turi savo bendravimo ritualus, socializacijos formas, statuso įtvirtinimo strategijas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Buvimas moterimi politike nesukuria jokio įsipareigojimo lyčių lygybės diskursui. Tačiau ko tarptautinė bendruomenė tikisi iš demokratinės šalies išrinktos prezidentės moters? Ne, feministe ji neprivalo vadintis, bet siekti lyčių lygybės pasaulyje ir ginti moterų teises – pageidautina, toks lūkestis yra. Ypač, jei esi Moterų pasaulio lyderių tarybos pirmininkė. Tokį vaidmenį Prezidentė, kaip matėme, puikiai atlieka.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Be to, visos ankščiau suminėtos užsienyje pasakytos mintys yra iš proginių aukšto lygio kalbų, dažniausiai arba JT formatuose, arba renginiuose, skirtuose moterims politikėms, moterų lyderystei ar lyčių lygybei. Tokiuose kontekstuose jau nereikia įrodinėti temos svarbos, aktualumo ir kalbėjimo apie ją reikalingumo. Yra tikimasi tam tikrų žodžių, teiginių, ir jie yra pasakomi.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Lietuvos vidaus politikoje prezidento institucijos funkcijos kitos ir lietuviška auditorija yra kitokia. Proginis „apie moteris“ renginio formatas yra palankesnis kalbėti šiomis temomis, bet retai pasitaiko. Platesnė auditorija Lietuvoje nebūtinai bus dosni, suprantanti, priimanti kalbėjimą, kuris yra savaime suprantamas kitoje erdvėje. Čia auditorija marga, turinti skirtingų prioritetų, tad nėra paprasta ir saugu deklaruoti kitur savaime aiškus dalykus. Reikia „atstovėti“ savo poziciją, dėstyti argumentus, reikia veltis į diskusijas, klausyti, ko nesinori girdėti, – visa tai nėra malonu, ir to mūsų prezidentė nemėgsta.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kalbėjimas tarptautinėje aplinkoje atstovaujant Lietuvai, turi ir kitą privalumą. Ten tikslus ir uždavinius keli kitiems, iš skurdo trauki Nigerijos moteris, rūpiniesi Afganistano mergaičių švietimu ar Ukrainos moterų saugumu. Tada galima skatinti „moteris drąsiai svajoti ir reikalauti užimti teisėtą vietą nacionaliniuose parlamentuose, mokslo laboratorijose ir įmonių valdybose“ (&lt;a href="https://web.archive.org/web/20190520000000/https://www.lrp.lt/lt/prezidentes-veikla/kalbos/lietuvos-respublikos-prezidentes-dalios-grybauskaites-kalba-jungtiniu-tautu-generalineje-asamblejoje/26200" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;JT 2016&lt;/a&gt;) ir skelbti, kad „tvirti veiksmai galiausiai panaikins lyčių diskriminaciją“ (JT &lt;a href="https://web.archive.org/web/20190520000000/https://www.lrp.lt/lt/prezidentes-veikla/kalbos/lietuvos-respublikos-prezidentes-dalios-grybauskaites-kalba-moteru-pasaulio-lyderiu-renginyje-brazilijoje/13893" target="_blank" rel="noreferrer noopener"&gt;2012&lt;/a&gt;). Tokios teisingos kalbos retai susijusios su tiesiogine atsakomybe, nesėkmės nėra „mūsų“ ar „mano“, jos yra kitų – kitų visuomenių, tarptautinių organizacijų ar tarptautinės bendruomenės. Tai etiškai ir politiškai graži pozicija, gal net su įdomiomis ir svarbiomis iniciatyvomis, tačiau, pripažinkime, ji nereikalauja daug drąsos, ryžto ir atskaitomybės.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Bent jau palyginus su tuo, kokių pastangų ir kokios atsakomybės reikėtų imtis Lietuvoje, jei užsienyje sakoma retorika būtų tiesiogiai perkelta pas mus. Čia mes lauktume (tiesa, dalis gal ir ne), kad visą įkvepiančią ir įgalinančią retoriką lydėtų konkretūs politiniai siūlymai, sprendimai. Žinoma, nuo to neatsiejamas konfliktas su aistringais tradicijų gynėjais, grėsmių ieškotojais ir bažnyčios lobistais.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad taip ir turime, kaip dainavo Vytautas Kernagis, „kažkam žirgas, o kažkam tik kamanos“.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Sakysite, nepervertinkime politik(i)ų retorikos. Politikai dažnai vieniems viena, kitiems kita šneka. Žiūrėkime į darbus, ne į žodžius. Yra svarbesnių dalykų. Bet ar tikrai?&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Juk Prezidentės žodžiai ir pozicija yra svarbūs ir girdimi, o teisingumo ir lygybės tikslai negali nebūti prioritetu. Juo labiau, kad palaikymas, pritarimas lyčių lygybei ir, atrodytų, supratimas apie ją yra. Tik jis gyvena kitoje, paralelinėje dimensijoje, nepasiekiančioje mūsų. Tad kada?&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;em&gt;Už pagalbą rengiant komentarą dėkoju Monikai Miniotaitei.&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Komentaras pasirodė 15min.lt ir &lt;a href="https://manoteises.lt/straipsnis/prezidente-ir-moterys/" target="_blank"&gt;manoteises.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Mes tai galime?! Apie feministinį (ir ne tik) įgalinimą</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/mes-tai-galime-apie-feministini-ir-ne-tik-igalinima/</link><pubDate>Sat, 25 Mar 2017 22:31:34 +0200</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/mes-tai-galime-apie-feministini-ir-ne-tik-igalinima/</guid><description>&lt;p&gt;Tekstas, kurį parašiau po &lt;a href="https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/emancipaciniai-projektai-ir-diskursai/"&gt;Emancipacinių diskursų renginio&lt;/a&gt;, pasirodė portale manoteises.lt.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;„Mes tai galime!“ – skelbė Antrojo pasaulinio karo plakatas, kabėjęs vienoje JAV gamykloje ir turėjęs stiprinti darbuotojų moralę sunkiais karo metais. Tikrai matėte &lt;a href="https://catalog.archives.gov/id/535413" target="_blank"&gt;šią darbininkę&lt;/a&gt;, raginančią galėti kažką daryti, įvairiausiuose kontekstuose – ir agitaciniuose, ir ironizuojančiuose, ir marketinginiuose. Nieko apie šį plakatą dabar nežinotume, jei jis devintajame dešimtmetyje nebūtų ištrauktas, parodytas parodoje ir tapęs feministinės įgalinimo politikos simboliu. Kaip ir tada kitoje šalyje, kitose feministinėse diskusijose, taip ir dabar klausimas „Moterys gali ką?“ nėra paprastas, ypač jei dar pridėsime „gali kaip?“.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Feminizmas, dažnai manoma, kalba visų pirma apie moterų įgalinimą. Štai trys tipiški moterų įgalinimo projektų pavyzdžiai Lietuvoje. Jų dar nėra gausu, nors pamažu vis atsiranda. Vienas jų vadinasi „&lt;a href="https://www.facebook.com/Go-Forward-481171208747811/" target="_blank"&gt;Go forward!&lt;/a&gt;”. Tai ciklas renginių, skirtų „pasidalinti daug pasiekusių profesionalų istorijomis ir įkvėpti moteris drąsiai siekti karjeros iššūkių“. Gausiai lankomuose renginiuose galima išgirsti verslininkių, visuomeninkių, vizionierių ar kaip nors paprasčiau prisistatančių kalbėtojų, pasakojančių savo sėkmės istorijas.&lt;/p&gt;
&lt;pre&gt;&lt;code&gt;Kitas pavyzdys – tai „&amp;lt;a href=&amp;quot;https://www.womengotech.lt/&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;Women go tech&amp;lt;/a&amp;gt;“ mentorystės programa, besiskelbianti pirmąja tokia Lietuvoje. Ji skirta „studentėms ir profesinį kelią pradėjusioms moterims, kurias domina karjera technologijų sektoriuje“. Žadama karjeros patarimų ir raginama nebijoti „žengti į TECH sritį“. Šis projektas neabejotinai yra vis stiprėjančios bangos skatinti moteris programuoti dalis.
Pagaliau trečiuoju noriu paminėti kiek kitokius tikslus sau keliančią „&amp;lt;a href=&amp;quot;https://www.facebook.com/MoterysKalba/&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;Moterys kalba&amp;lt;/a&amp;gt;“ iniciatyvą. Ja norima šviesti visuomenę, skleisti lyčių lygybės idėjas. Tarp konkretesnių tikslų paminėtas noras „stiprinti moterų pasitikėjimą savimi“, „moterų tarpusavio solidarumą“ bei „įgalinti moteris būti drąsiomis ir savarankiškomis“.
Visų trijų projektų idėja yra panaši: pripažįstama, kad esama situacija kažkuo nėra draugiška, palanki moterims ir siūloma burtis, kalbėtis, gauti patarimų, pajusti bendrumą ir taip tapti labiau pasitikinčiomis, daugiau žinančiomis. Tai turi (padėti) atvesti prie sėkmės, drąsos ir savarankiškumo. Šiais projektais parodomos galimybės, kurių gal nežinota, apie jas nepagalvota, kartais atveriamos, atrodytų, tvirtai užvertos erdvės, pasakoma, ko verta norėti. Tad sakoma: jūs/mes tai galite/me. Moterys gali viską, tik reikia tai suvokti, kitaip tariant į(si)galinti.
&lt;/code&gt;&lt;/pre&gt;
&lt;h2 id="kas-yra-įgalinimas"&gt;Kas yra įgalinimas?&lt;/h2&gt;
&lt;pre&gt;&lt;code&gt;Politinis įgalinimas yra svarbi feministinių ir emancipacinių projektų dalis, bene svarbiausia politinė strategija, leidžianti pasiekti radikalų pokytį visuomenėje. Pokyčiams, žinoma, reikia sąlygų ir dažniausiai įgalinimo politika prasideda nuo įtraukimo (priėjimo prie išteklių, arba „patekimo į kambarį“) politikos, tačiau nesibaigia ja.
Pokyčiams dar reikia, kad žmonės mokėtų ir galėtų veikti politinėje, socialinėje erdvėje. Tad dažniausiai sutinkama, kad įgalinimo politika yra susijusi su sąmoningėjimu, reflektyvumo stiprinimu, įvairių gebėjimų atsiradimu bei veikimo (protestinio, aktyvistinio) mobilizavimu. Kaip užšifruota pačiame žodyje, tai yra galios siekimo strategija, kuria siekiama transformuoti socialinę sistemą, darant ją atviresne ir lygesne. Svarbu ir tai, kad galios siekimas yra įmanomas tik per asmeninės galios į(si)gijimą.
Galima kalbėti apie du įgalinimo politikos aspektus. Pirmasis pripažįsta, kad politinė ir socialinė erdvės nėra nešališkos, neutralios, tam tikra dalis žmonių yra paraštėse, nedalyvauja joje bei negauna dalykų, kuriuos teisingesnėje visuomenėje gautų. Tad reikia suvokti sistemos neteisingumą ir siekti sąmoningo, aktyvaus ir sąžiningo tokių žmonių į(si)traukimo. Antruoju atkreipiamas dėmesys, kad buvimas tam tikroje neprivilegijuotoje padėtyje nereiškia, kad visada būsi silpna/s, kad negali turėti svajonių ar kad negali jų pasiekti. Kitaip tariant, nuostatą apie sistemos nesąžiningumą ir tvirtumą lydi tikėjimas, kad ji nėra monolitiška, kad ją galima įveikti.
## Patirtys ir galimybės
Prisimenant straipsnio pradžioje minėtus įgalinimo projektus, išskirčiau du dalykus, kurie daro juos patraukliais.
Pirma, tokie susibūrimai skatina kalbėtis ir dalintis patirtimi. Dalindamasi(s) savo istorijomis, klausydamasi(s) kitų supranti, kad individuali patirtis yra bendra, kad savas patyrimas nėra unikalus, kad yra kažkokia jungianti grandis, dažniausiai tam tikras neteisybės jausmas, kuris sieja. Daug moterų, įsitraukusių į Vakaruose vykusį feministinį aktyvizmą aštuntajame dešimtmetyje, dalijimąsi patirtimi ir jausmą, kad nesi viena, įvardija kaip labiausiai išlaisvinusi. Tad ne atsitiktinai pasirinktas ir pavadinimas „Moterys kalba“ – gebėjimas prakalbėti, išgirsti istorijas ir pajusti bendrumą daugeliui vis dar lieka stiprus bei išlaisvinantis patyrimas.
Antra, įgalinimo politikos stiprybė yra sąlygų veikimui, savirealizacijai sukūrimas. Tai gali reikšti tam tikrų įgūdžių, kurių neturėjai ar negalvojai, kad gali turėti, įgijimą. Iniciatyvos „mokykime/skatinkime mergaites“ programuoti yra kaip tik apie tai. Tai gali būti tam tikras durų, kurios atrodė uždarytos (mentorystės, karjeros patarimų renginiai), atvėrimas. Pagaliau – tai ir suvokimas, kad tiesiog gali, nes kita buvo panašioje padėtyje, štai padarė tiek visko; iki šiol aš svajojau apie tai, bet nedrįsau, o, pasirodo, galiu („įkvepiančių istorijų, susitikimų“ žanras). Taigi įgyjamas tikslas, įrodymas, kad moterys gali daug daugiau nei stereotipai ar įprastos normos sufleruoja.
Savo galimybių pajutimas bei galėjimas kalbėti ir dalintis yra stiprios paskatos, atrodo, tik teigiamai raginančios galvoti apie įgalinančias iniciatyvas.
&lt;/code&gt;&lt;/pre&gt;
&lt;h2 id="madingasis-įgalinimas"&gt;Madingasis įgalinimas&lt;/h2&gt;
&lt;pre&gt;&lt;code&gt;Kaip ir daugelis socialinės kritikos ir reformavimo idėjų, įgalinimo projektai yra sena politinė socialinė strategija, kaip minėta, buvusi svarbi daugeliui ankstesnių protestinių judėjimų ar reformų siekiams. Tiek pažįstama, kad JAV satyrinis tinklaraštis „The Onion“ 2003 m. paskyrė straipsnį „&amp;lt;a href=&amp;quot;https://theonion.com/women-now-empowered-by-everything-a-woman-does-1819566748/&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;Moterys dabar yra įgalintos visko, ką moteris daro&amp;lt;/a&amp;gt;“. „Pradedant tuo, ką ji valgo pusryčiams, ir baigiant tuo, kaip ji tvarko namus, šiandieninis moters gyvenimas yra nuolatinis įgalinimas“, – rašo „The Onion“. Tekste tvirtinama, kad itin galingai veikia batų pirkimas, apšnekinėjimas, ypač apie vyrus, svorio auginimas ir svorio metimas.
Šitaip mūsų visų, skaitančiųjų, klausiama – jei mes taip džiaugiamės tuo, ką tam tikra mažiau privilegijuota grupė gali daryti, kas gi tokiu atveju nėra įgalinimas? „The Onion“ jau prieš gerus dešimt metų pastebėjo, jog įgalinimo diskursas tapo madingas. Tai yra jau nebe politinių aktyvisčių strategija, tai viena iš marketingo strategijų ar savipagalbos bei asmeninių tobulėjimo projektų pratimas.
Štai pardavinėjantys „Dove“ kosmetiką ir higienos produktus sako „&amp;lt;a href=&amp;quot;https://www.youtube.com/watch?v=XpaOjMXyJGk&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;Tu esi gražesnė nei tau atrodo&amp;lt;/a&amp;gt;“ , tarsi siekdami padidinti moterų savivertę. „Nike“ Rusijoje paleidžia reklamą „&amp;lt;a href=&amp;quot;https://www.youtube.com/watch?v=xifSHMbGSKI&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;Iš ko padarytos mūsų mergaitės&amp;lt;/a&amp;gt;“, tarsi skatindama mergaites užsiimti „nemoterišku“ sportu. Arba karts nuo karto socialiniuose tinkluose nuvilnija tokios „socialinės“ akcijos, kaip „nusifotografuok be makiažo“ (#MakeUpFree) ar pasirodo idėjų, kad &amp;lt;a href=&amp;quot;https://time.com/3099103/feminist-selfies-uglyfeminists-iwokeuplikedis/&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;„selfie“ gali būti feministinis veiksmas&amp;lt;/a&amp;gt;. Ir ne, čia ne „Тhe Onion“, čia iš tiesų yra kalbama apie &amp;lt;a href=&amp;quot;https://www.nylon.com/articles/feminist-lingerie&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;įgalinančius apatinius&amp;lt;/a&amp;gt;. Savęs tobulinimu ir sąmoningomis galios siekimo strategijomis siūlo užsiimti buvusi viena iš „Facebook“ vadovių Sheryl Sandber, pradėjusi „&amp;lt;a href=&amp;quot;https://leanin.org/&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;LeanIn&amp;lt;/a&amp;gt;” programą, kuri moko moteris išlikti versle ir daryti jame karjerą, o Amy Cudy ragina mokytis &amp;lt;a href=&amp;quot;https://www.ted.com/talks/amy_cuddy_your_body_language_shapes_who_you_are?language=en&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;„galios pozų“ (power posing)&amp;lt;/a&amp;gt;.
Žinoma, tokie projektai nebūtinai pasivadintų feministiniais, nors, spėju, dauguma nebėgtų nuo šios etiketės. Ir neabejotinai verta klausti ir įvertinti, kiek tokie pavyzdžiai ir projektai yra feministiniai. Bet čia man labiau rūpi, kuo tokia transformacija pakeičia pačią įgalinimo idėją.
&lt;/code&gt;&lt;/pre&gt;
&lt;h1 id="asmeninio-pasirinkimo-galia"&gt;Asmeninio pasirinkimo galia?&lt;/h1&gt;
&lt;pre&gt;&lt;code&gt;Komodifikacija yra akivaizdžiausia, bet kartu ir paviršutiniškiausia problema. Suprantama, kad korporacijos nori pelnytis iš moterų-vartotojų, kad ieško naujų pardavimo žinučių, eksploatuoja negatyvias patirtis ir siekia, kad mes pasijaustume geriau, kad ir kaip tą gerumą konkrečiu atveju suprastume. Matyt, mažai kas ginčytųsi, jog kompanijai „Nike“, ką tik pranešusiai, kad &amp;lt;a href=&amp;quot;https://www.theguardian.com/business/2017/mar/08/nike-launches-hijab-for-female-muslim-athletes&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;pradeda liniją &amp;lt;/a&amp;gt;galvos apdangalams, skirtiems musulmonėms (Pro Hijab), rūpi naujos turtingos rinkos, o ne moterų padėtis tose valstybėse.
„Madingo“ įgalinimo sklaida išryškina gilesnę problemą – koncentravimąsi į individualų į(si)galinimą. Tai būdinga ir tiems trims mano paminėtiems projektams straipsnio pradžioje. Mes čia kalbame ir galvojame apie individualų žmogų, jos gyvenimo strategijas, problemas ir pasirinkimus, mąstome apie geresnes sąlygų jai reikštis ir gyventi. Mes kalbame apie asmeninį pasirinkimą, apsisprendimą ir, galų gale, nesėkmės atveju – apie asmeninę nesėkmę.
Prisiminkime du įgalinimo politikos aspektus, minėtus anksčiau: a) idėją, jog veikia tam tikras sisteminis išstūmimo procesas ir b) suvokimą, kad nepaisant struktūrinių sąlygų įmanoma įgyvendinti savo tikslus ir svajones. Visi minimi pavyzdžiai dirba tik su šiuo antruoju aspektu – mintimi, kad sėkmė, galia, naujų erdvių užvaldymas yra valios ir atkaklių pastangų reikalas. Stenkis, dirbk daug, nuosekliai ir visko pasieksi. Kiek kartų yra tekę girdėti iš karjeros siekiančių ir pasiekusių moterų: „Reikia tik labai daug dirbti ir tave įvertins/pastebės“, „Svarbiausia suprasti, ko nori ir to smarkiai smarkai siekti“?
Ši prielaida apie asmeninės pastangos galią klaidina. Ji kuria iliuziją, kad viskas įmanoma, nepaisant institucinių apribojimų, nusistovėjusių praktikų, nuostatų ir iki tol egzistavusių tinklų ir paskatų struktūrų. Kad užtenka pradėti kalbėti, atverti duris, pasakyti, kaip daryti, ir to užteks. Net ir įėjus į namą, nebūtinai reikš, kad gali patekti į visus jo kambarius, nekalbant jau apie tai, kad gali pakeisti baldų išsidėstymą ar net pačius baldus. Ar vien išdrįsti užtenka?
&lt;/code&gt;&lt;/pre&gt;
&lt;h2 id="sprendimų-priėmimo-galia"&gt;Sprendimų priėmimo galia&lt;/h2&gt;
&lt;pre&gt;&lt;code&gt;Neteigiu, kad įkvepiančių renginių organizatorės nesupranta, kad egzistuoja nesąžininga sistema, ar kad skatinantys merginas programuoti nepripažįsta, jog IT sektorius garsėja savo sisteminiu seksizmu. Tai labai gerai suvokiama, tačiau priemonės spręsti problemas lieka individualiame lygmenyje. Daroma prielaida, kad didesnis skaičius moterų kažkurioje srityje reikš ir tai, kad įvyks pokytis, naikinant lyčių nelygybę. Kad kiekybinis pokytis atves prie kokybinio.
Užtenka anekdotinių pavyzdžių. Prezidentė, dvi Seimo pirmininkės ir kelios ministrės nepakeitė Lietuvos politinės erdvės taip, kad moteris politikė taptų įprasta šios veiklos dalimi, vertinama pagal tuos pačius standartus ar kad lyčių politikos klausimai būtų politinėje dienotvarkėje. Lygiai taip pat moteris vadovė nereiškia draugiškesnės darbo aplinkos. Tai yra, prisitaikymas, išmokimas išgyventi nereiškia, jog kitoms, ateinančioms paskui bus lengviau, paprasčiau ir sąžiningiau.
Pokyčiams reikia daugiau. Tam reikia suvokimo, kad sistemoje yra tam tikra neteisybė. Ir ji nėra vien tik lyties pagrindu, negalia, pavyzdžiui, yra dar labiau nematoma sisteminė kliūtis. Suvokimo, kad tą sistemą palaiko mūsų pačių (visų) praktikos, kasdieniai pasirinkimai.
Įgalinimo politika yra ne tik apie galėjimą ir bendras patirtis, ji yra ir apie galėjimą būti išgirstai. Kalbėti(s) yra gerai, tačiau dar svarbiau, kad tave girdi, kad kalbi ne sau. „Let’s make some noise“, – skelbė britų sufražistės, nes kalbėjimas tik sau sistemos nekeičia. Būtent dėl to ir „&amp;lt;a href=&amp;quot;https://web.archive.org/web/20170301000000/https://www.womensmarch.com/sisters/&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;Sister Marches&amp;lt;/a&amp;gt;”, organizuoti 2017 m. sausio 21 d. daugelyje JAV ir pasaulio miestų, buvo tokie galingi ir paveikūs: jie buvo apie garsų kalbėjimą. Tai reiškia netylėti, kai matai neteisybę, ne tik tada, kai ją patiri, bet ir tada, kai ją patiria kiti.
Balso turėjimas turi ir kitą reikšmę – balsuoti, tai yra dalyvauti sprendimų priėmime, derantis, kokių taisyklių laikomasi, kas yra priimtina ir kas ne. Tai ne klausimas, ar aš randu vietą sistemoje, tai klausimas, kaip aš galiu prisidėti, kad ji keistųsi.
Kitaip tariant, galia yra ne tik daugiau žinių, drąsos, lyderystės, tai suvokimas, kaip ta galia veikia, bei pasiryžimas keisti ne tik savo padėtį, bet ir savo aplinką.
&amp;lt;a href=&amp;quot;https://manoteises.lt/straipsnis/mes-tai-galime-apie-feministini-ir-ne-tik-igalinima/&amp;quot; target=&amp;quot;_blank&amp;quot;&amp;gt;Mes tai galime?! Apie feministinį (ir ne tik) įgalinimą&amp;lt;/a&amp;gt;
&lt;/code&gt;&lt;/pre&gt;</description></item><item><title>Emancipaciniai projektai ir diskursai</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/emancipaciniai-projektai-ir-diskursai/</link><pubDate>Wed, 22 Feb 2017 20:17:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/emancipaciniai-projektai-ir-diskursai/</guid><description>&lt;p&gt;Reikės kada plačiau atsisėsti ir aprašyti visą projektą ir jo kontekstą, bet dabar tiesiog kronikai.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Metų pradžioje prisidėjau prie man svarbaus renginio organizavimo – diskusijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje&amp;quot; (&lt;a href="https://www.facebook.com/events/591747771021171/" target="_blank" rel="noopener"&gt;FB renginio aprašymas&lt;/a&gt;). Organizavome kartu su Margarita Jankauskaite, Jūrate Juškaite ir Laima Kreivyte. Kartu sugalvojome, kad jau antrą kartą tai darome ir tą pačią dieną, paeksperimentuoti ir kartu paraginti galvoti ir apie Nacionalinę emancipacijos dieną, &lt;a href="http://manoteises.lt/peticija/vasario-17-oji-nacionaline-emancipacijos-diena/" target="_blank" rel="noopener"&gt;pasiūlydamos pasirašyti kreipimąsi dėl šios idėjos.&lt;/a&gt; Na, ir kartu kiekviena paaiškinome, ką turime mintyje &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/vasario-17-aja-siulo-pavadinti-nacionaline-emancipacijos-diena/" target="_blank" rel="noopener"&gt;šiame tekste&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Netikėtai tą dieną nemažai žiniasklaidos žmonių užsikabino už šios idėjos – klausinėjo mūsų visų, kas ir kaip. Dar vienas intensyvus ir savotiškas patyrimas, kurį vis dar reikia suvirškinti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;O pats renginys irgi įvyko (&lt;a href="https://www.facebook.com/pg/emancipacijosdiena/photos/?tab=album&amp;album_id=713617585467061" target="_blank" rel="noopener"&gt;nuotraukos čia&lt;/a&gt;), pranešimus paskaitėme, žmonių atėjo ir, atrodė, klausėsi, dauguma ištvėrė visas tris valandas be pertraukos. Pasiekimas irgi nemažas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Keletas pranešimų tekstų, kurie paskui pasirodė:&lt;/p&gt;
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Natalija Arlauskaitė, &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/natalija-arlauskaite-truksta-zodziu/" target="_blank" rel="noopener"&gt;Trūksta žodžių&lt;/a&gt;&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Margarita Jankauskaitė, &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/kaip-neoliberalizmas-grobe-feminizmo-idejas/" target="_blank" rel="noopener"&gt;Kaip neoliberalizmas grobė feminizmo idėjas&lt;/a&gt;&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Donatas Paulauskas, &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/auksinis-seksizmas/" target="_blank" rel="noopener"&gt;Auksinis seksizmas&lt;/a&gt;&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Laura Galdikienė, &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/moterys-potencialios-ateities-bedarbes/" target="_blank" rel="noopener"&gt;Moterys – potencialios ateities bedarbės?&lt;/a&gt;&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Ugnė Marija Andrijauskaitė, &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/emancipacija-per-revoliucija-radikaliai-kitokios-lietuvos-moteru-istorijos/" target="_blank" rel="noopener"&gt;Emancipacija per revoliuciją: radikaliai kitokios Lietuvos moterų istorijos&lt;/a&gt;&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Dovilė Jakniūnaitė, &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/mes-tai-galime-apie-feministini-ir-ne-tik-igalinima/" target="_blank" rel="noopener"&gt;Mes tai galime?! Apie feministinį (ir ne tik) įgalinimą&lt;/a&gt; (gerokai išsamiau ir struktūruočiau viską surašiau nei kalbėjau)&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;
&lt;p&gt;(atnaujinta: 2017-03-25)&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Apie rožinę spalvą</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-rozine-spalva/</link><pubDate>Thu, 19 May 2016 18:17:43 +0200</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-rozine-spalva/</guid><description>&lt;p&gt;Balandžio mėn. pradžioje parašiau tekstą apie rožinę spalvą. Nes rūpėjo ir pačiai išsiaiškinti, ir kitoms/iems, kas nėra gerai su ta “moteriška rožine” ir kodėl apie tai iš viso verta mąstyti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Sulaukiau gerų reakcijų. Džiaugiuosi, nes aistringai rašiau beveik savaitę.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tekstas portale &lt;a href="http://manoteises.lt/straipsnis/feministems-kurioms-spalvos-tiesiog-spalvos/" target="_blank"&gt;“Manoteisės.lt”&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Kodėl gi taip užkliūna „all male panels”?</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/allmale/</link><pubDate>Thu, 10 Dec 2015 09:30:53 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/allmale/</guid><description>&lt;p&gt;Tai nutinka vėl ir vėl ir vėl – beveik visose diskusijose, aptarinėjančiose užsienio, saugumo, Lietuvos ateities ar kitus &amp;ldquo;rimtus&amp;rdquo; reikalus televizijoje, interneto portaluose ir viešuose renginiuose. Tačiau šįkart tai užkliuvo itin smarkiai ir sukėlė diskusijų FB, nes kalbame apie organizaciją, kuri siekė atnešti į Lietuvą atvirumą, įvairumą ir, norėjosi tikėti, refleksyvumą. Tačiau ALF&amp;rsquo;as, kaip jis buvo visiems žinomas savo veiklos metais (kitaip Atviros Lietuvos fondas), mini jubiliejų šių šešių gerai pažįstamų vyrų kompanijoje, &lt;a href="http://www.filosofija.info/kultura/atkurta-lietuva-atvirejanti-uzdarejanti-video/" target="_blank" rel="noopener"&gt;į kuriuos galima pasižiūrėti čia&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Dažnas argumentas, pateisinantis tokias situacijas – atrinkome geriausius. Taip, greičiausiai jie yra geri, žavūs, įžvalgūs ir t.t., tačiau jei jie visi vienodi, ar tikrai vien individualūs pasiekimai lėmė tokią situaciją. Jei sutinkate su tuo argumentu, tai:&lt;/p&gt;
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;galbūt esate jauna/s ir tikite, kad būkite darbštus ir atkaklus ir viską pasieksite (tik taip jau yra, kad moterys turi dirbti daugiau ir atkakliau – faktas, kurį pripažįsta daug sėkmingų moterų; o ką nors įtakingą pažinoti niekam niekada nepakenkė).&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Galvojate, kad taip ir turi būti: kažkas juk turi organizuoti, padaryti, kad viskas būtų gražu, malonu, šaunu, o kažkas turi prisiimti sunkų viešumos darbą ir pagyras. Ir taip jau yra ir bus, kad vienos daro geriau vienus dalykus, o kiti – kitus. Bet ar susimąstėte kiek kartų vien per XX a. toks pasiskirstymas vaidmenimis vertėsi ir keitėsi?&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Nebūtinai manote, kad tai tikrai gera situacija, bet tiesiog pasitikite savo pasaulio matymu, pirma atėjusia mintimis, pirmu sprendimu. O ten juk visada tie, kas centre, kas visada matomi, nes mes taip įpratome ir nesusimąstome, kad pasaulyje veikia ir kitokios jėgos – auklėjimas, stereotipai, tinklai, na ir aišku, galios hierarchijos.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;
&lt;p&gt;Ar tikrai reikia visada įtraukti moteris?&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ar diskusija nuo to taps gilesnė, išsamesnė, įvairesnė? Nebūtinai. Tačiau kas trukdo susimąstyti minutę ilgiau ir įvertinti žmones, apie kuriuos iš karto nepagalvojame, nes jie kitokie, nes dažniau matyti veidai užgožia. Nes pasaulis nėra vienalytis, vienspalvis ir vienamžis.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Apie tai sunku mąstyti, ypač, jei turi galią, jei esi privilegijuotas, nes tada gali neabejoti savimi, nekelti nepatogių klausimų, kadangi jie juk gali būti ir apie tave. Bet jei mes siekiame teisingesnės, geresnės visuomenės (neabejoju visi, kūrę ir kuriantis atvirą Lietuvą, to nori), kodėl gi nepatyrus ir truputį asmeninio intelektualinio diskomforto?&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Apie moteris politikoje</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/moterys-politikoje/</link><pubDate>Fri, 09 Mar 2012 21:57:54 +0200</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/moterys-politikoje/</guid><description>&lt;p&gt;Paraginta &lt;a href="http://www.janeliunas.lt/" target="_blank"&gt;kolegos Tomo&lt;/a&gt; parašiau komentarą apie Lietuvos moteris politikoje IQ Economist žurnalui. Kovo 8 d. proga redaktoriai nusprendė paskleisti mano išmintį &lt;a href="https://web.archive.org/web/20120504064506/http://iq.lt/komentarai/moterys-lietuvos-politikoje-kas-laimi-2/" target="_blank"&gt;savo portale&lt;/a&gt;. Belieka tik skleisti toliau.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Man tikrai keista ir naivi atrodė ta mada, gal kokius 2009 m. prasidėjusi, džiaugtis mūsų pažanga ir moterų iškilimu, apie tai ir parašiau. Liūdna, bet šiuo atveju skeptiška pozicija yra ir realistinė pozicija, ir bus dar gana ilgą laiką.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Arba cituojant save:&lt;/p&gt;
&lt;blockquote class="border-l-4 border-neutral-300 dark:border-neutral-600 pl-4 italic text-neutral-600 dark:text-neutral-400 my-6"&gt;
&lt;p&gt;Kelios moterys viršuje nekeičia moterų vietos politikoje, kai į kasdienę politiką neįsitraukia daugiau moterų. Kaip nekeičia situacijos ir tai, kad iš 26 Seimo narių moterų tik viena artikuliuotai kalba apie moteris ir jų padėtį visuomenėje bei būtinybę kažką keisti, o kalbos apie ekonominę lyčių lygybę ir smurto prevenciją namuose tampa kone feministinio kalbėjimo išraiška.&lt;/p&gt;
&lt;/blockquote&gt;
&lt;p&gt;Mums reikia politiko ar politikės, pasakančio(s) garsiai ir rišliai, kad yra problema. Reikia, kad tai taptų politine problema, nes mes juk sprendžiame tik jas, ar ne?&lt;/p&gt;
&lt;hr&gt;
&lt;p&gt;&lt;em&gt;Pastaba (2026-09-15): Tomą Janeliūną dabar galima rasti
.&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description></item></channel></rss>