<?xml version="1.0" encoding="utf-8" standalone="yes"?><rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"><channel><title>Gruzija (Sakartvelas) | Dovilė Jakniūnaitė</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/gruzija-sakartvelas/</link><atom:link href="https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/gruzija-sakartvelas/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml"/><description>Gruzija (Sakartvelas)</description><generator>HugoBlox Kit (https://hugoblox.com)</generator><language>lt</language><lastBuildDate>Thu, 02 Jul 2026 00:00:00 +0000</lastBuildDate><image><url>https://www.jakniunaite.lt/media/icon_hu_596d18512ec1c274.png</url><title>Gruzija (Sakartvelas)</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/gruzija-sakartvelas/</link></image><item><title>Sienų konceptualizacijos XXI amžiuje</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/sienu-konceptualizacijos/</link><pubDate>Thu, 02 Jul 2026 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/sienu-konceptualizacijos/</guid><description>&lt;p&gt;Projektas „Sienų konceptualizacijos XXI amžiuje: diskusijos ir praktikos Vidurio Rytų Europoje“ analizavo, kaip sienos suprantamos, ginčijamos ir praktiškai kuriamos regione.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Finansavo:&lt;/strong&gt; Lietuvos mokslo taryba.
&lt;strong&gt;Trukmė:&lt;/strong&gt; 2015-2017 m.&lt;br&gt;
&lt;strong&gt;Mano vaidmuo:&lt;/strong&gt; projekto vadovė.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Kas atsitiko Sakartvelui?</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kasatsitikosakartvelui/</link><pubDate>Tue, 05 Jul 2022 19:22:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kasatsitikosakartvelui/</guid><description>&lt;p&gt;Komentaras apie Gruziją/Sakartvelą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;a href="https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1732072/dovile-jakniunaite-kas-atsitiko-sakartvelui" target="_blank" rel="noopener"&gt;Skaityti lrt.lt portale.&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>When States Lose Territory: Georgia's Post-2008 Adjustment</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/publikacijos/jakniunaite2018whenstatesloseterritory/</link><pubDate>Thu, 01 Feb 2018 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/publikacijos/jakniunaite2018whenstatesloseterritory/</guid><description>&lt;p&gt;Jakniūnaitė, Dovilė. 2018. “When States Lose Territory: Georgia’s Post-2008 Adjustment.” &lt;em&gt;Baltic Journal of Political Science&lt;/em&gt; 6: 60-74.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Tai apie ką knyga? -- Interviu 15min.lt</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/tai-apie-ka-knyga-interviu-15min-lt/</link><pubDate>Sun, 10 Dec 2017 19:13:45 +0200</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/tai-apie-ka-knyga-interviu-15min-lt/</guid><description>&lt;p&gt;Knygos pasirodymo proga Paulius Gritėnas  iš 15min.lt pakalbino ir apie knygą, ir apie Gruziją.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Išėjo ilgas – &lt;a href="C:\Users\Dovile\Dropbox\KNYGA\Iliustracijos\Civil.ge%20Monica Ellena\17-SOssetiaABL.jpg" target="_blank"&gt;skaityti čia&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>EU-PREACC: Vidurio ir Rytų Europos pasirengimo stoti į ES patirties perkėlimas</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/eu-preacc/</link><pubDate>Thu, 01 Jun 2017 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/projektai/eu-preacc/</guid><description>&lt;p&gt;Projektas „EU-PREACC – Possibilities and Limits, Challenges and Obstacles of Transferring CEE EU Pre-accession Best Practices and Experience to Moldova’s and Georgia’s Pre-accession Process“ buvo 7-osios Bendrosios programos mobilumo ir tinklaveikos projektas. Projekto koordinatorius – Tartu universitetas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Trukmė:&lt;/strong&gt; 2013–2017 m.&lt;br&gt;
&lt;strong&gt;Mano vaidmuo:&lt;/strong&gt; VU projekto koordinatorė.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/publikacijos/jakniunaite2017kaiptaptivalstybe/</link><pubDate>Sun, 01 Jan 2017 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/publikacijos/jakniunaite2017kaiptaptivalstybe/</guid><description>&lt;p&gt;Jakniūnaitė, Dovilė. 2017. &lt;em&gt;Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose&lt;/em&gt;. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Apie Gruziją – interviu ir šis bei tas</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-gruzija-interviu/</link><pubDate>Thu, 10 Sep 2015 10:58:40 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-gruzija-interviu/</guid><description>&lt;p&gt;Graži gamta, skanus maistas, draugiški žmonės – pagrindiniai stereotipai apie gruzinus, kuriuos jie ir patys labai mėgsta. Ir tai tiesa – toje žemėje begalė itin įvairaus grožio, daug nuoširdumo ir dažnai prajuokinančio temperamento.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kartu pabuvus Gruzijoje ilgiau nei turistinę savaitę ar dešimt dienų, supranti, kokia tai liūdna ir liūdesį kelianti šalis: daug, labai daug skurdo, o kartu ir ryškėjančios turtinės nelygybės, daug nusivylimo ir netikėjimo, kad bus geriau, kurios kažkaip nuosekliai keičia tikėjimas, kad „tapus Europa&amp;quot; bus kažkaip tikrai tikrai geriau. O juk nebus, bent jau ne iš karto, negreitai ir su dar didesniais iššūkiais (ne tik vertybiniais, nors visų pirma su jais).&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Viso to ir dar daug ko nepaminėjau interviu „Dienai&amp;quot; – ten atsirado sausesnis, (tarkim) „politologinis&amp;quot; intro apie politinę situaciją šalyje. Jei kažkada sekėte, kas vyksta, galite atsinaujinti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Prieš kurį laiką Gruzija, kaip šiuo metu Ukraina, buvo atsidūrusi tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Nuo vadinamojo Pietų Osetijos karo praėjo nemažai laiko. Kas per šį laiką pasikeitė – apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto doc. dr. Dovile Jakniūnaite, kuri stažuojasi Tbilisio valstybiniame universitete pagal „Marie Curie&amp;quot; Tarptautinių mokslo personalo mainų schemą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Ar pasikeitė politinis klimatas Gruzijoje po įvykusių pokyčių šios šalies politiniame elite? Jei taip, kokius būtų galima įžvelgti reikšmingiausius politikos pokyčius?&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;2012 m. pabaigoje Gruzijoje įvyko parlamento rinkimai. Jų metu tuometė valdančioji Michailo Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) partija patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Valdžia šalyje atiteko „Gruzijos Svajonei&amp;quot; (GD) – šešių partijų koalicijai, kurią į rinkimus bei į pergalę atvedė vienas stambiausių Gruzijos verslininkų Bidzina Ivanišvilis. Šis po rinkimų dvejiems metams tapo Gruzijos ministru pirmininku. 2013 m. vykusiuose prezidento rinkimuose pralaimėjimą patyrė ir M.Saakašvilis.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;B.Ivanišvilis ir jo koalicija į rinkimus ėjo žadėdami depolitizuoti valdymo sistemą, palengvinti gyvenimą privačiam sektoriui, padidinti piliečių gerovę ir kur kas labiau rūpintis žmogaus teisėmis. Kitaip tariant, reformos žadėtos beveik visur.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Iš tiesų, pasikeitimų įvyko – tiek vidaus, tiek, iš dalies, ir užsienio politikoje. Vidaus politikoje po rinkimų išliko, o gal netgi dar labiau suintensyvėjo vidinis susipriešinimas tarp UNM ir GD stovyklų. Į valdžią atėję naujieji politikai iš pat pradžių ėmėsi drastiškų ir, sakyčiau, ne itin apgalvotų žingsnių prieš tai buvusiųjų valdžioje atžvilgiu. Keleto aukšto lygio pareigūnų, ministro ne itin pagrįstas sulaikymas beveik iš karto po rinkimų sukėlė nuogąstavimų ne tik UNM, bet ir Vakarų partneriams. Šis nerimas dėl teisinės sistemos naudojimo politiniams tikslams išlieka iki šiol – šiuo metu yra iškelta nemažai bylų ar pradėta teisminių tyrimų buvusiųjų atžvilgiu.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kita vertus, reikia pripažinti, kad UNM ir M.Saakašvilio valdymo laikotarpiu taip pat buvo padaryta daug klaidų. Ypač pastaraisiais metais buvo, sakyčiau, net įspūdingų piktnaudžiavimo valdžia atvejų – susidorojimo su politiniais oponentais, visiškos viešosios erdvės ir žiniasklaidos kontrolės.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Po rinkimų Gruzijos žiniasklaida iš tiesų tapo pliuralistiškesnė. Nors išliko itin politizuota ir šališka vienos ar kitos politinės stovyklos atžvilgiu, daug daugiau dėmesio dabar yra skiriama žmogaus teisėms, tiesa, labiau skelbiant teisingas deklaracijas nei jas įgyvendinant. Be to, imtasi socialinės ir teisminės sistemos reformų. Taigi, ir „Transparency International&amp;quot; pripažino, kad atsirado daugiau atvirumo bei skaidrumo visoje politinėje sistemoje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kita vertus, vis dar išlieka labai daug neformalaus valdymo. Teisminė valdžia nėra itin savarankiška, valdžia pamažu tampa vis kritiškesnė ją kritikuojančių nevyriausybinių organizacijų, žurnalistų atžvilgiu. Kitaip tariant, Gruzija vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, su daugiau mažiau įprastais iššūkiais ir problemomis.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Kaip apibūdintumėte šių dienų santykius tarp Gruzijos ir Rusijos? Ar yra kokių nors bendradarbiavimo požymių?&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pagrindinis iššūkis užsienio politikoje, žadėtas prieš rinkimus, ir buvo normalizuoti santykius su Rusija. Keletas dalykų įvyko – paskirtas specialus patikėtinis santykiams su Rusija, užsimezgė pastovesnis bendravimas tarp abiejų šalių atstovų. Atsirado ir tiesioginiai skrydžiai. Rusija nutraukė maisto prekių boikotą, o pati Gruzija sušvelnino savo antirusišką retoriką, tiesa, niekada neatsisakydama integracinių projektų į Vakarus.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Vis dėlto, nepaisant atsiradusio suvokimo, kad kategoriška konfrontacinė politika Rusijos atžvilgiu nėra produktyvi ir kad geresni santykiai su ja prisidėtų prie šalies gyventojų gerovės (šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad Rusija buvo ir galėtų vėl tapti svarbia gruziniškų prekių, ypač maisto produktų, importuotoja, be to, ši šalis priimdavo daug darbo emigrantų iš Gruzijos), aiškių pokyčių nepavyko pasiekti. Dvišalis bendradarbiavimas tebėra formalus. Taip yra dėl to, kad Gruzija tikrai neketina atsisakyti savo užsienio politikos tikslų – tapti ES ir NATO nare ar juolab liautis Pietų Osetijos bei Abchazijos atsiskyrimą vadinti okupacija. Rusija neketina kaip nors nuosaikiau žiūrėti į NATO plėtrą prie savo sienų.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;2014 m. pradžioje prasidėję įvykiai Ukrainoje, pasirašytos bendradarbiavimo ir sąjungos sutartys su Abchazija bei Pietų Osetija, nuolat vykstantis sienos įtvirtinimų statymas prie atsiskyrusių regionų Gruzijos vyriausybei vargu ar leidžia puoselėti iliuzijas, kad dvišaliuose santykiuose įmanomi kokie nors reikšmingi pokyčiai.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad apibendrinant, nors vargu ar galima dabartinę Gruzijos valdžią pavadinti prorusiška, ji tikrai tapo nuosaikesnė.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pavyzdžiui, Gruzija neprisidėjo prie sankcijų Rusijai. Žinoma, iš dalies tai galima paaiškinti ekonominiais sumetimais – prekyba su Rusija per pastaruosius porą metų pasiekė 10 proc. viso šalies eksporto. Taigi, augančios rinkos netekimas, turint galvoje blogėjančią bendrą ekonominę situaciją, būtų nemažas praradimas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kitose užsienio politikos srityse per pastaruosius beveik trejus metus pokyčių įvyko nedaug – galima pastebėti, kad įtampų pilname regione Gruzija stengiasi išlaikyti draugiškus santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis: Armėnija, Azerbaidžanu ir Turkija.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tiesa, retorikos lygmenyje Gruzijos užsienio politikos formuotojai ne visada laikosi kokios nors aiškios vieningos pozicijos ar jas derina. Taip yra ne tik santykių su Rusija kontekste, bet ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, skirtingai buvo vertinama situacija Ukrainoje, nekoordinuoti kai kurie sprendimai gynybos politikos srityje, akivaizdžiai trūksta veiksmų koordinacijos tarp prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Minėjote, kad Gruzija neketina atsisakyti integracijos į Vakarų karines ir ekonomines struktūras. Bet ar matyti kokių nors praktinių poslinkių šia linkme?&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Gruzija nuo pat savo nepriklausomybės pradžios savo užsienio politiką formavo kaip provakarietišką, siekdama tapti tiek ES, tiek NATO nare. Ir ši integracijos politika išlieka aktyvi iki šiol.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Vilniaus Rytų partnerystės susitikimo metu buvo pasirašytas Asociacijos susitarimas su ES, aktyviai siekiama vizų režimo liberalizavimo (šiuo metu toks yra pagrindinis trumpalaikis Gruzijos tikslas). Saugumo srityje Gruzija buvo ir yra daugiausia prisidedanti prie misijos Afganistane ne NATO narė, be to, ji aktyviai siekia įsitraukti į kitus Šiaurės Atlanto aljanso projektus, pavyzdžiui, NATO „Response Force&amp;quot;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Gyventojai taip pat aktyviai pritaria integracijos į Vakarus idėjai. Vakarai čia be išlygų asocijuojasi su gerove ir didesnėmis galimybėmis. Nors pastarosios nuomonių apklausos rodo šiokį tokį gyventojų palaikymo kritimą, tačiau jis vis tiek išlieka aukštas – pagal pastarąsias nuomonių apklausas, darytas balandį, 68 proc. pritaria Asociacijos susitarimui su ES, o 65 proc. – siekiui tapti NATO nare.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Koks požiūris vyrauja Gruzijoje apie įvykius Ukrainoje ir apskritai Rusijos bei Europos nesutarimus?&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kasdieniame lygmenyje galima išgirsti tikrai daug nuomonių, palaikančių Ukrainos valdžią ir besipiktinančių Rusijos veiksmais. Tačiau oficialiame lygmenyje – ryški Gruzijos diplomatų gana pasyvi laikysena įvykių Ukrainoje atžvilgiu. Tiesa, palaikymas Ukrainos teritoriniam vientisumui buvo išreikštas, bet, pavyzdžiui, gan ilgą laiką vengta važiuoti į Ukrainą aukšto lygio vizitų, be to, kokie nors vieši pareiškimai taip pat pasirodydavo gan ilgai delsiant.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Itin daug nepasitenkinimo Gruzijos politinio elito gretose susilaukė buvusio šalies prezidento M.Saakašvilio paskyrimas Ukrainos Odesos srities gubernatoriumi. Kritikuoti ir kiti gruzinų (daugiausia M.Saakašvilio žmonių) paskyrimai į gana aukštus postus Ukrainoje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tokia dabartinės Gruzijos valdžios pozicija susijusi ir su nuosaikesne pozicija Rusijos atžvilgiu, ir su nepakankamu vidiniu tarpinstituciniu bendradarbiavimu, ir nepritarimu Kijevo pasirinkimui samdyti Gruzijos opozicijos žmones.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Taigi, galima spėti, jog šiuo metu Gruzija mano, kad yra įmanoma suderinti gerus prekybinius santykius su Rusija, toliau sėkmingai bendradarbiauti su ES ir todėl reikia per daug garsiai nesireikšti dėl Rusijos veiksmų regione.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Ar yra kokių nors pokyčių Gruzijos santykiuose su Pietų Osetija ir Abchazija? Galbūt vyksta koks nors dialogas?&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Gruzija nuosekliai laikosi labai aiškios pozicijos, nesikeičiančios nuo pat 2008 m. konflikto šių atsiskyrusių nuo jos teritorijų atžvilgiu – tai okupuotos teritorijos ir bet kokios bendradarbiavimo užuominos ar bandymai su tų regionų oficialiaisiais atstovais reikštų vienokį ar kitokį jų statuso pripažinimą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tarptautiniu lygmeniu nepripažinimo politika buvo visiškai sėkminga – daugiau taip ir neatsirado valstybių, pripažinusių atsiskyrusius regionus, o Tuvalu ir Vanuatu netgi atsiėmė savo pripažinimą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad Gruzijos valdžia kiek galėdama vengia tiesiogiai derėtis, net kalbėtis su Pietų Osetijos ar Abchazijos atstovais. Tbilisio įsitikinimu, šių regionų ateitį lemia Rusija, dėl to kaip tik su ja ir siekiama (nors ir nesėkmingai) tartis. Pagrindinė Gruzijos strategija – ekonomiškai stiprinti regionus savo pusėje, kad jie taptų patrauklesni gyvenantiems ten. Ir kad taip būtų galima sugundyti abchazus ar osetinus vėl atsisukti į Gruziją.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tiesa, turint galvoje Rusijos teikiamą paramą Abchazijai ir Pietų Osetijai bei Gruzijos ankstesnę (tiek prieš 2008 m. konfliktą, tiek ir vėliau) nacionalistinę politiką, tokia strategija vargu ar gali būti veiksminga.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Gruzija tapo dar atsargesnė bei neramesnė po to, kai Rusija pradėjo derėtis iš pradžių su Pietų Osetija, o paskui su Abchazija dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir taip vadinamųjų bendradarbiavimo bei strateginės partnerystės sutarčių, kuriose gana atvirai galima regėti Rusijos pastangas didinti įtaką šiuose regionuose bei naudoti ją santykiuose su Gruzija.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Gruzija neturi jokios aiškesnės strategijos, kaip neutralizuoti tokias pastangas arba kokius santykius galima turėti su tais regionais. Visiško nebendradarbiavimo politika, akivaizdu, nors politiškai ir nuosekli, tačiau nėra veiksminga. Tad, trumpai tariant, dialogo nėra, o situacija keičiasi Gruzijos nenaudai.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Kokie šiandien svarbiausi iššūkiai Gruzijai – ar jie labiau susiję su šalies socioekonomine situacija, ar viešajame diskurse tebedominuoja nacionalinio saugumo klausimai?&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Šiuo metu pagrindinis Gruzijos iššūkis – ekonominė situacija. Šiemet vietoj 5 proc. planuoto ekonomikos augimo tesitikima vos 2 proc. Per metus vietinė valiuta nuvertėjo apie 15 proc. Kadangi didžioji dalis paskolų išduodama Jungtinių Valstijų doleriais, pasunkėjo pasiėmusiųjų būsto ar vartojamąsias paskolas padėtis. Didžioji dalis valstybės skolos irgi yra užsienio valiuta. Rugpjūtį užfiksuota beveik 5 proc. metinė infliacija – didžiausia per pastaruosius dvejus metus. Labiausiai brangsta namų ūkio, maisto prekės.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Paprašyti išvardyti pagrindines valstybės problemas, gyventojai visuomet pradeda nuo nedarbo, kylančių kainų ir didėjančio skurdo. Teritorinis integralumas atsiranda tik po jų. Po šio eina algos, pensijos, sveikatos apsauga.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad neabejojama, kad šiuo metu ekonomika bei bandymai ją pagerinti yra ir vyriausybės, ir gyventojų dėmesio centre.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Ar gruzinai (kiek teko girdėti ar bendrauti) patenkinti dabartinės valdžios politine linija, ar vis dėlto jaučiamas koks nors nusivylimas?&lt;/strong&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Vėl galima paminėti balandį atliktos visuomenės nuomonių apklausos rezultatus. Joje 55 proc. apklaustųjų teigė, kad nuo rinkimų jų padėtis nepasikeitė. Paklausti apie pokyčius Gruzijoje trečdalis buvo įsitikinę, kad niekas nesikeičia, ir kiek daugiau manė (37 proc.), jog situacija prastėja.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Žvelgiant į partijų palaikymą, matome mano jau minėtą susiskaidymą – dvi populiariausios partijos išlieka GD (šiuo atveju partija, ne koalicija) ir opozicinė UNM. Už pirmąją rinkimuose balsuotų 24 proc. žadančiųjų eiti į rinkimus, už antrąją – apie 16 proc. Tiesa, į rinkimus žada eiti vos daugiau nei pusė apklaustųjų.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad likus metams iki rinkimų galima teigti, kad nepaisant valdžios partijų išliekančios pirmavimo nuomonių reitinguose, rinkimų rezultatai sunkiai prognozuojami dėl itin didelio neapsisprendusiųjų (ar nesakančiųjų) savo nuomonės skaičiaus.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kaip minėta, ekonominė padėtis šiuo metu yra pagrindinis visiems rūpestį keliantis klausimas ir gyventojų pasitenkinimas ar nepasitenkinimas jų socioekonomine padėtimi, ko gero, lems naujos valdžios sudėtį.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Interviu parengė Valentinas Beržiūnas&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;a href="http://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/d-jakniunaite-pagrindinis-gruzijos-issukis-ekonomine-situacija-707359" target="_blank" rel="noopener"&gt;Pirma pasirodė Diena.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Op-ed on the latest challenge to Georgia in Lithuanian Tribune</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/op-ed-the-latest-challenge-to-georgia/</link><pubDate>Wed, 29 Jul 2015 21:53:05 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/op-ed-the-latest-challenge-to-georgia/</guid><description>&lt;p&gt;Commentary on Georgian &amp;ldquo;lost&amp;rdquo; border in &lt;em&gt;Lithuanian Tribune&lt;/em&gt; (ed.delfi.lt). Originally appeared in Lithuanian on June 15, 2015.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;a href="http://en.delfi.lt/opinion/opinion-a-new-test-from-russia.d?id=68507144" target="_blank" rel="noopener"&gt;Read it here.&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Apie dešimt prarastų hektarų</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-desimt-prarastu-hektaru/</link><pubDate>Mon, 20 Jul 2015 16:43:58 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-desimt-prarastu-hektaru/</guid><description>&lt;p&gt;&lt;em&gt;Parašiau komentarą apie vieną paskutiniųjų incidentų Gruzijoje prie jos Pietų Osetijos ABL – administracinės linijos, skiriančios jos kontroliuojamas ir nekontroliuojamas ribas. Pavadinimas ten – &lt;a href="http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/d-jakniunaite-naujas-rusijos-isbandymas.d?id=68493324" target="_blank" rel="noopener"&gt;„Naujas Rusijos išbandymas&amp;quot;&lt;/a&gt;. Tam tikra prasme jis teisingas, nors ne tikslus – tai besitęsiantis išbandymas. Tekstas toks:&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Prieš keletą dienų, liepos 10-ąją, atėjo žinia, jog Gruzijos teritorijoje atsirado du nauji pasienio ženklai, skelbiantys, jog čia prasideda „Pietų Osetijos siena&amp;quot;. Vienas jų nuo ankstesnės savo buvimo „pajudėjo&amp;quot; kokius tris šimtus metrų gilyn į Tbilisio kontroliuojamą zoną, kitas – apie kilometrą. Naujas žymėjimas iš Gruzijos atėmė apie dešimt hektarų teritorijos.
Vietinės reikšmės įvykis? Mažytė provokacija? Kažko didesnio pradžia? Turbūt viskas kartu. Yra keletas priežasčių, kodėl vėl svarbu atkreipti dėmesį į Gruziją ir šįkart į vieną iš jos prarastų teritorijų – Pietų Osetiją (ir čia net neminėsiu Ukrainos situacijos – pernelyg akivaizdu). Pirma, taktiškai tų kelių hektarų teritorijos praradimas reiškia, jog linija, skirianti du konfliktuojančius darinius kartu su Rusijos pasieniečiais, dabar yra mažiau nei pusė kilometro nuo pagrindinio ir vienintelio Gruzijos rytus ir vakarus jungiančio greitkelio, o Baku-Supsa naftotiekio dalis atsiduria erdvėje, kurios gruzinai negali kontroliuoti. Ne katastrofa, bet saugumo staiga tapo mažiau. Antra, tai nėra pirmas ar retas sienos kūrimo epizodas Pietų Osetijoje. Pastaruosius dvejus metus, nuo 2013 metų, pamažu Pietų Osetija, atkakliai bandydama įrodyti savo valstybingumą, baigia atsitverti nuo Gruzijos vieline tvora. Šiuo metu tankiausiai gyvenamose teritorijose pietuose beveik neįmanoma patekti į Pietų Osetiją ar išvykti iš jos nepastebėtam. O tai buvo įprasta praktika ilgą laiką po 2008 m. karinio konflikto. Žinoma, sienų ir vielų statymas vyksta vienašališkai, sprendimas, kur yra ta linija – taip pat. Formaliai lyg ir vadovaujamasi senais sovietiniais administraciniais žemėlapiais. Bet kaip matome, formalumai gali kisti bet kada.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ir tai nėra vien rodyklės ir smeigtukai žemėlapyje. Vielos – tai atskirti kaimai, žemės sklypai, net namų kiemai. Tai baimė būti sulaikytam beganant gyvulius ar bedirbant žemę. Net tie patys dešimt prarastų hektarų – tai dirbama žemė ir bent keleto šeimų pragyvenimo šaltinis. Šiemet rusų pasieniečiai pažadėjo leisti nuimti derlių. O kitais metais?&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Trečia, ir jau nebegaliu komentuoti toliau nepaminėdama Rusijos. Nepaisant pastangų tapti pripažinta valstybe, Pietų Osetija nėra savarankiškas darinys. Jos biudžetą, ekonomiką ir beveik visus politinius procesus kontroliuoja Rusijos Federacija. Jos pasieniečiai vaikšto ir gaudo pažeidėjus palei teritorijas skiriančią liniją, jos pinigais atsirado ir pasienio ženklai, ir vielinės tvoros, ir prabangi stebėjimo įranga ant medžių. Būtent su Rusijos pasieniečiais, o ne su osetinais kasdienius pasienio konfliktus sprendžia ES stebėjimo misijos patruliai. Ne su kuo kitu, o su Rusija šių metų kovą buvo pasirašyta Sąjungos ir integracijos sutartis, pagal kurią, pavyzdžiui, per 25 m. Pietų Osetijos karinės pajėgos taps RF pajėgų dalimi. Tad Rusija net ir fiziškai visada arti Gruzijos, ir turbūt gerokai tiksliau – Gruzijoje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ar Gruzija ką nors apskritai gali padaryti? Deja, jos pasirinkimų paletė prasideda nuo „nieko&amp;quot; ir baigiasi „beveik nieko&amp;quot;. Sunku supaisyti, kodėl Rusija elgiasi taip kaip elgiasi. Kodėl dabar, kodėl taip.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Galbūt tai nepasitenkinimo išraiška dėl neseniai su prancūzais pasirašyto susitarimo stiprinti Gruzijos gynybinius pajėgumus.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Galbūt tai tiesiog noras sunervinti, paerzinti ar paprovokuoti. Na, kaip jūs manote, kas bus toliau? Spėliok, būk netikras. Prisimink, kad mes galime daugiau. Pavyzdžiui, Abchazijoje. Pavyzdžiui, išnaudodami prorusišką partiją ar armėnų mažumą. Pavyzdžiui, prisimindami Rusijos ir Gruzijos bažnyčių ryšius ir jų abiejų pastangas ginti „tradicines vertybes&amp;quot;. Galimybių daug ir įvairių – spėliokite toliau.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Galbūt tai testas – o ką gi gruzinai darys? Ir, kaip minėjau, jie gali nedaug. Laikydamasi absoliutaus nepripažinimo politikos Gruzija net negali sustiprinti pasienio pajėgų tose teritorijose, nes jai sienos ten nėra. Tad lieka tik garsiai garsiai kalbėti. Reikšti susirūpinimą, piktintis, vadinti veiksmus neteisėtais, nelegaliais, provokuojančiais. Ir dar turint mintyje, kad Gruzijos ir Rusijos santykių normalizacijos idėjos iš Tbilisio pusės neatsisakyta.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Atsakymų, kodėl dabar, kol kas nėra. Tačiau galima neabejoti vienu – tai vis tiek yra patikrinimas. Patikrinimas ne tik pačiai Gruzijai, kuriai budrumo ir nerimo tikrai netrūksta, net jei pastangų ir idėjų, kaip išjudinti sustingusį konfliktą nėra. Patikrinimas visiems aplinkui – tiems, kam dabar vasara ir tingisi gilintis į apšalusį konfliktą, tiems, kas negali atostogauti dėl savų (pvz., graikiškų) problemų, dar kitiems, labiau kaimynams pietuose, kuriems labai nesinori rinktis tarp kaimyno ir didesnio kaimyno.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ramu? Tylu? Puiku, normalizacija vyksta. Idėja, kad Gruzija atgaus savo 20 proc. teritorijos tampa vis labiau ir labiau iliuzinė. Kaip ir Krymo atveju, ir gal net daug labiau – visi tiesiog pripranta, kad yra taip, kaip yra.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pirmą kartą pasirodė &lt;a href="http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/d-jakniunaite-naujas-rusijos-isbandymas.d?id=68493324" target="_blank" rel="noopener"&gt;delfi.lt&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Parašiau per stažuotę pagal ES programą, tad pridedu logo viešumo vardan.&lt;/p&gt;</description></item></channel></rss>