<?xml version="1.0" encoding="utf-8" standalone="yes"?><rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"><channel><title>Pasaulio Politika | Dovilė Jakniūnaitė</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/pasaulio-politika/</link><atom:link href="https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/pasaulio-politika/index.xml" rel="self" type="application/rss+xml"/><description>Pasaulio Politika</description><generator>HugoBlox Kit (https://hugoblox.com)</generator><language>lt</language><lastBuildDate>Mon, 03 Mar 2025 11:31:26 +0000</lastBuildDate><image><url>https://www.jakniunaite.lt/media/icon_hu_596d18512ec1c274.png</url><title>Pasaulio Politika</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/tags/pasaulio-politika/</link></image><item><title>Apie perspektyvos turėjimą</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-perspektyvos-turejima/</link><pubDate>Mon, 03 Mar 2025 11:31:26 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-perspektyvos-turejima/</guid><description>&lt;p&gt;Šis tekstas parašytas po skandalingojo Zelenskio ir Trumpo susitikimo.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų dalyvavau LRT laidoje apie rezultatus ir būsimą Trumpo prezidentavimą. Laidos pabaigoje vedėja paprašė visų pasakyti vieną dalyką, dėl ko galima džiaugtis Trumpo išrinkimu. Atsakiau paprastai: nieko gero negaliu sugalvoti. Vėliau gailėjausi tik dėl vieno – kad nesugalvojau nieko šmaikštaus. Bet ta nuomonė visgi pasirodė ne per pesimistiška.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Per pastaruosius mėnesius visiems teko daug rašyti ir komentuoti šia tema. Skaitant kitų apžvalgininkų tekstus, nuolat stebino tie, kurie bandydavo įžvelgti kažką pozityvaus JAV žiniose apie Ukrainą. Arba tie, kurie po kiekvieno Trumpo ar jo komandos pareiškimo staiga nušvisdavo ir rašydavo: „Laikas pripažinti, kad Trumpas yra toks blogas, kaip baimintasi&amp;quot;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Po penktadieninio skandalo lygiai taip pat nuostabą kelia komentarai apie žlugusias taikos derybas ar nebeįvyksiančias paliaubas. Realybė yra tokia: derybos nebuvo prasidėjusios, o Rusija apie paliaubas prieš sėdant prie derybų stalo net neužsimena, nes neketina sustoti ar dayti nuolaidų. Ukrainos padėtis tapo kritinė ne vakar, o tuomet, kai buvo paskelbta apie Trumpo ir Putino skambutį ir susitarimą derėtis – susitarimą, apie kurį Ukraina nebuvo informuota, o tiesiog pastatyta prieš įvykusį faktą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Todėl iš minėto penktadieninio susitikimo, net jeigu jis būtų pasibaigęs sklandžiai ir Zelenskis būtų elgęsis diplomatiškai, nesitikėjau nieko pozityvaus. Mano požiūriu, susitikimo tikslas buvo vienintelis – priversti Zelenskį paklusti dabartinės JAV administracijos norams. O tas garsiai aptarinėjamas susitarimas dėl išteklių, jei jis iš tiesų toks, kaip aprašomas viešuose šaltiniuose, iš esmės nieko nesprendžia. Jame nėra nieko, kas galėtų realiai pagelbėti dabartinei Ukrainos situacijai.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Įtampa galiausiai sprogo skandalingai ir įsimintinai. Tačiau net jei viskas būtų vykę kitaip, rezultatas išliktų tas pats: Ukraina arba turėtų besąlygiškai pasiduoti Rusijos reikalavimams, arba, kaip matome dabar, JAV ir Rusija greičiausiai tęs derybas apie savo reikalus. Galbūt Putinui pavyks sužavėti Trumpą, o galbūt ne. Bet aišku – Rusija savo noru nepasitrauks iš Ukrainos teritorijos, ir Trumpas nepasirūpins jokia prasminga taika, net jei Zelenskis nusilenks ir atsiprašys.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Remiantis „Wall Street Journal&amp;quot; informacija, Ukraina turi pajėgumų tęsti karą dabartinėmis sąlygomis iki vasaros. Europos šalių karinė parama, kuri, beje, praėjusiais metais bendrai skaičiuojant viršijo JAV paramą, neabejotinai tęsis ir greičiausiai dar labiau išaugs. Amerikos atsitraukimo, tiesa, tai negalės pakankamai kompensuoti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tad netikrumo daug, bet kada jo buvo mažiau? O dar Trumpo ir Putino susitikimas neįvyko, dar muitų karai neprasidėjo, dar migracija nesustabdyta ir narkobaronai nesunaikinti, Marco Rubio niekaip nesulaukia, kada pagaliau leis su Kinija susitvarkyti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Bet tai nereiškia, kad reikia nepastebėti, jog pagal kalendorių – jau pavasaris. Tuoj šiltnamius kasti reikės, sodybose langus plauti ir nepamiršti, kad pasaulio problemų Facebooke neišsprendė dar niekas. Ir jei tai ne jūsų tiesioginis darbas – pasirūpinkite savo informacine dieta atsakingiau. Ne visi blogi dalykai pasaulyje mums tiesiogiai atneš negandas, net jei šiandien taip ir neatrodo. Gaila tik, kad ukrainiečiams negaliu to pasakyti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;em&gt;Tekstas parašytas 2025-03-01, šeštadienį, iš pradžių pasirodė Facebooke.&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Apie Europos lyderystę</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-europos-lyderyste/</link><pubDate>Tue, 18 Feb 2025 11:31:51 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/apie-europos-lyderyste/</guid><description>&lt;p&gt;Europai nereikia lyderio ir nebus tokio dalyko kaip „Europa pagaliau apsisprendė&amp;quot;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Viena iš didžiausių iliuzijų šiuo metu rašomų JAV-ES santykių ir Rusijos karo Ukrainoje kontekste yra tikėjimas, kad mus, Europą ir Lietuvą, išgelbės kažkoks mistinis lyderis ar valstybė, rodanti lyderystę. Visa Europos istorija rodo, kad dominuojančio žmogaus/valstybės atsiradimas Europoje arba atneša daug bėdų, įtampų ir nelaimių, arba/ir ilgai netrunka.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kaip realiai kartojantys šią mantrą įsivaizduoja, ta lyderystė turi atsirasti? Atsiranda kažkas, kas taip gerai moka trankyti kumščiu į stalą kaip Trumpas? Ar kažkas turi išrinkti/paskirti? Pamenat, kaip Macronas skambino Putinui pirmais karo mėnesiais? Lietuviškas FB plaukus rovėsi. O ten gi buvo lyderystė, tik ne tokia ir ne taip, kaip mums atrodė.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Šita idėja, kad Europa gali greitai susitarti, „Europa turi apsispręsti&amp;quot;, kaip mėgsta ir mūsų politikai/-ės kartoti, yra ydinga ir klaidinanti, nes ji remiasi utopine idėja, kurios niekada nebuvo ir nereikia, kad būtų. Visi integraciniai, naudą nešantys procesai Europos Sąjungoje radosi po ilgų derybų, kaip institucinių inkrementinių (mažų, bet nuoseklių) sprendimų ir pokyčių rezultatas. O saugumo politikoje – tik tada, kai kitos išeities nebebuvo.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Dabar situacija daugeliui Europos politikų ir žmonių tokia neatrodo. O gal tiksliau – kitiems atrodo, kad grėsmės kitos ir nerimaujama dėl visai kitų dalykų (Kinijos, migrantų, muitų karų, gerovės, beprasmybės ir t. t.).&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Nes Europa yra įvairi, pasidalinusi, susitarimai vyksta lėtai, pokyčiai ateina dar lėčiau. Būtent prie tokios ir prisijungta. Ir verta vėl ir vėl priminti, kad Lietuva kaip tik buvo viena aistringiausių bendros saugumo ir užsienio politikos gilinimo ir tvirtinimo priešininkių.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Bet dabar norisi „naujo vado&amp;quot;, kuris iš kažkur atsirastų ir išgelbėtų. Ir dar taip, kaip mums norisi. Kai kurie dalykai nesikeičia nei vidaus, nei užsienio politikoje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Nesakau, kad nereikia nieko daryti ir tik desperatiškai dūsauti. Aš labai norėčiau gyventi gerovės valstybės su visiems teisingais politikais ir saugioje Europoje be Rusijos pašonėje. Bet visgi svarbu mums, stebintiems, susidėlioti lūkesčius bent jau kažkokios apčiuopiamesnės realybės kontekste. „Europos lyderis&amp;quot; tikrai nėra tai, kas bus tvaru ar kas mus išgelbės.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;em&gt;Tekstas iš pradžių parašytas Facebooke, 2025-02-17.&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Įtikti Trumpui</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/itikti-trumpui/</link><pubDate>Fri, 14 Feb 2025 11:33:54 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/itikti-trumpui/</guid><description>&lt;p&gt;Naujasis senasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar tik mėnuo valdžioje, tačiau jau spėjo sukelti nemažai nerimo ir krūpčiojimo tiek Amerikoje, tiek už jos ribų. Trumpas siekia parodyti pasauliui savo ir JAV stiprybę grasinimais, ekspansijos idėjomis ir ultimatyvių sąlygų primetimu. Pirminė reakcija Europoje, Lietuvoje ypač, – rasti būdų, kaip patikti ir įtikti Trumpui, kad tik jis mažiau žalos pridarytų.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Kuo tokia strategija problemiška ir trumpalaikė &lt;a href="https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2486684/dovile-jakniunaite-itikti-trumpui" target="_blank" rel="noopener"&gt;komentare lrt.lt&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Ko Amerika nori iš pasaulio?</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/ko-amerika-nori-is-pasaulio/</link><pubDate>Wed, 02 Nov 2022 11:54:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/ko-amerika-nori-is-pasaulio/</guid><description>&lt;p&gt;„Era po Šaltojo karo tikrai baigėsi&amp;quot;, – paskelbė JAV prezidento Joe Bideno administracija savo neseniai pasirodžiusioje Nacionalinio saugumo strategijoje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tekstas apie J.Bideno 2022 metų pabaigoje paskelbtą JAV Nacionalinio saugumo strategiją. &lt;a href="https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1810145/dovile-jakniunaite-ko-amerika-nori-is-pasaulio" target="_blank" rel="noopener"&gt;Visas jis lrt.lt portale&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Vakarai ir visi kiti</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/vakarai-ir-visi-kiti/</link><pubDate>Wed, 25 May 2022 19:18:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/vakarai-ir-visi-kiti/</guid><description>&lt;p&gt;Dar vienas tekstas, pasirodęs lrt.lt portale su paantrašte „apie pasaulį, kuriam Rusijos agresija ne pati svarbiausia&amp;quot;.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;a href="https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1698587/dovile-jakniunaite-vakarai-ir-visi-kiti-apie-pasauli-kuriam-rusijos-agresija-ne-pati-svarbiausia" target="_blank" rel="noopener"&gt;Skaityti.&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Įvadas į tarptautinę politiką</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/destymas/intro-i-tarptautine-politika/</link><pubDate>Thu, 01 Sep 2016 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/destymas/intro-i-tarptautine-politika/</guid><description>&lt;p&gt;VU bendrauniversitetinių studijų dalykas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Dėsčiau: 2014–2016 m.&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Kodėl klysta naujojo Šaltojo karo pranašai</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kodel-klysta/</link><pubDate>Wed, 02 Apr 2014 08:17:26 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/blogas/kodel-klysta/</guid><description>&lt;p&gt;Prieš trylika metų, 2001 m. rugsėjį, nemaža dalis pasaulio patyrė bene ryškiausią šoką po Šaltojo karo pabaigos. Griūvantys du dangoraižiai mums pranešė, kad istorija nesibaigė ir kad liberalios demokratijos triumfo ir liberaliosios pasaulio tvarkos dar teks palaukti. Paskui įsivėlus į keletą naujų karų tik dar kartą galima buvo įsitikinti, kad vizijos apie naująją pasaulio tvarką priešininkų yra daugiau nei pakankamai. Nepaisant to tikėjimas, jog vis dėlto gyvename naujoje eroje buvo tvirtas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Bandymų įvardinti naująjį laiką netrūko, tačiau šiuo metu triumfuoja vienas – naujasis Šaltasis karas. Vėl pradedamos matyti senos įtampos, kai pasaulis buvo pasidalijęs į dvi priešiškas stovyklas, kai Rusija vis labiau save priešpastato Vakarams ir atvirai bando nustatyti savo įtakos sferą. Šaltojo karo (kad ir naujojo) analogija leidžia labai greitai ir paprastai paaiškinti, kas gi čia vyksta – tai, kas yra jau matyta, girdėta ir pažįstama, ar iš atminties, ar iš istorijos vadovėlių. Tik šįkart džiaugiamės, kad esame kitoje uždangos pusėje.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pažįstamos analogijos suteikia aiškumą – nurodo aiškią priežastį, kaltininką (Putino režimą) ir sprendimo būdą (atsiribojimas, o dar geriau – siena). Tačiau tas aiškumas lygiai taip pat gali būti ir iliuzija, bėgimas nuo daug sudėtingesnio politikos pasaulio, kur ne visada pašalinus tiesioginį pavojaus šaltinį yra išsprendžiama problema.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ne, tai ne naujasis Šaltasis karas: čia nevyksta nauja ideologijų kova, čia pasaulis naujai neskyla į pirmą, antrą ar trečią, ir apskritai nieko ypatingai nauja mes čia negalime pamatyti. O negalime dėl to, kad situacija, kuri dabar susiklostė Ukrainoje ir Kryme, yra puikus įrodymas to, kaip netinkamai baigėsi Šaltasis karas. Jis baigėsi be „taikos sutarties&amp;quot;, triumfuojant, tačiau ne iki galo apsisprendus, ką daryti su jo palikimu. Krymas dabar tampa simboliu, svarbiausiu įvykiu po Šaltojo karo, parodžiusiu, kaip sunku užbaigti bet kokius karus.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pirmasis palikimas, žinoma, Rusija, kurios didžiausia bėda yra ji pati. Rusija su skaudžiomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis išgyveno devyniasdešimtuosius. Ir per tą laiką, o ir vėliau jos lyderiai taip ir nesugebėjo surasti jokios kitos tvirtesnės atramos savo valstybės pasididžiavimui nei pergalę Antrajame pasauliniame kare ir sovietmečio pasiekimus, kuriuos sunaikino didžioji geopolitinė katastrofa. Ir, žinoma, nuolatos prisiminti priešus Vakaruose, nuolat spaudžiančius ir supančius jų šalį.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tai šalis, kurioje taip ir nesuprasta, kad sienos susitraukė ir kad pasaulis pasikeitė, kad sovietiniai žemėlapiai nebetinkami suprasti, kaip kinta pasaulis. Ir kad didžiosios valstybės statuso (bei taip trokštamos pagarbos) ne reikalauji, o jį užsitarnauji.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tačiau Šaltojo karo nepabaigė ir Vakarai. Šioje erdvėje visiems buvo aiškus nugalėtojas, o nugalėtojams visada tinka „pokario&amp;quot; status quo. Tarptautinė sistema atrodo stabili, tokia, kokia turi būti (be kele to nesisteminių veikėjų), o įvykę pokyčiai nekelia abejonių, nes praradimų nepatirta ir nepasitenkinimą jausti nėra dėl ko.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Pergalė, žinoma, neturėjo reikšti, kad kažkaip itin švelniai reikėjo apsieiti su Rusija. Be to, dar puikiai prisimename, kad „terapijos&amp;quot; bandymų būta, ir itin brangių. 1990-ųjų pradžioje JAV ir Vokietija už reformas buvo davusi tiek paskolų, kad jos sudarė beveik pusę Rusijos BVP. Tad nesėkmė ne čia.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Nesėkmė ar nenoras buvo kitur – nereformuotose ir tebeegzistuojančiose Šaltojo karo institucinėse struktūrose. Ir visų pirma – Jungtinių tautų Saugumo taryboje, institucijoje, turinčioje rūpintis pasaulio taika ir stabilumu, tačiau sukurtoje pagal didžiųjų valstybių norus ir dėl jų nepasitikėjimo viena kita. Penkių valstybių veto teisė Jungtines tautas padarė neveiksnia kolektyvinio saugumo organizacija Šaltojo karo metais, ji tik pusiau veiksni dėl to yra ir dabar.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ji sukurta taip, kad bet kokia jos reforma yra neįmanoma ir nebus padaryta iš vidaus. Ji negali priversi Rusijos elgtis pagal šiuolaikines normas (kaip negali, būkime sąžiningi, tai padaryti Kinija ar JAV). Jokia institucija, sukurta pagal tokią logiką, negalėtų. Kaip negali priversti viena kitos keistis ir didžiosios valstybės. Pasaulio politikos pokytis įmanomas tik institucijose, bet kitokiose, kuriose yra siekiama susitarimų.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Žinoma, tarp šitų dviejų polių atsiduriame mes. Turbūt mažai kam Lietuvoje reikia įrodinėti, jog mes nebaigėme savo Šaltojo karo, ir vis dar gyvename su gausybe baimių ir baubų. Ir Rusija čia tik vienas iš jų, paprastas, nes lengvai identifikuojamas ir aiškus, kiti, deja, reikalaujantys daug daugiau diskomforto ir atvirumo sau patiems. Mes tik džiaugiamės (ir pagrįstai) laimėję šioje karų loterijoje, retai išlįsdami toliau savo istorinių nuoskaudų ir susimąstydami, ogi kokio pasaulio mes iš tiesų norėtumėme. Ir ką mes galėtumėme padaryti dėl jo.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Nes Šaltasis karas taip ir nebuvo pabaigtas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;em&gt;Komentaras pirmą kartą pasirodė &lt;a href="http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/d-jakniunaite-kodel-klysta-naujojo-saltojo-karo-pranasai.d?id=64321604" target="_blank" rel="noopener"&gt;Delfiuose.&lt;/a&gt;&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;em&gt;Paskui buvo išverstas į anglų kalbą &lt;a href="https://balticscholars.stanford.edu/?p=931" target="_blank" rel="noopener"&gt;Baltic Scholars for Ukraine&lt;/a&gt; tinklaraštyje&lt;/em&gt;&lt;/p&gt;</description></item><item><title>Tarptautinės bendruomenės struktūra</title><link>https://www.jakniunaite.lt/lt/destymas/tarptautines-bendruomenes-struktura/</link><pubDate>Sat, 01 Sep 2012 00:00:00 +0000</pubDate><guid>https://www.jakniunaite.lt/lt/destymas/tarptautines-bendruomenes-struktura/</guid><description>&lt;p&gt;VU TSPMI Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programos dalykas.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Dėsčiau 2007–2012 m.&lt;/p&gt;</description></item></channel></rss>