Rusijos įtaka Europos periferijoje: tarpusavio priklausomybė, naratyvai, galia (INFLUENCE DN)
ProjektasMarie Skłodowskos-Curie doktorantūros tinklas apie Rusijos įtaką Europos periferijoje.
Tema
Marie Skłodowskos-Curie doktorantūros tinklas apie Rusijos įtaką Europos periferijoje.
2023-07-15
Kodėl idėjos apie Rusijos surimą yra naivios. Apie tai parašiau LRT portalui.
2022-04-03
Kas yra ir kaip kalbėti apie kolektyvinę tautos ar žmonių grupių kaltę ir atsakomybę. Antrasis komentaras lrt.lt portalui apie tai.
2022-03-10
Pradėjau nuosekliau rašyti komentarus LRT.lt portalo Nuomonėms. Pirmasis – apie dažnai keltą, atrodytų, retorinį klausimą – kodėl rusai neprotestuoja prieš savo valdžios politiką. Tekstą skaityti Lrt.lt
2021
Baltijos valstybių ir Rusijos santykiai po sovietų kariuomenės išvedimo 1993–1994 m.: kodėl Rusija liko jų atmintyje ir saugumo politikoje, o santykiai vis labiau šalo.
2017-11-15
Šį komentarą FB parašiau lapkričio 7 d. – tą dieną kalbėjo ir minėjo bolševikinės revoliucijos šimtmetį. Šiandien – Spalio revoliucijos šimtmetis, daug kas kalba, visaip, o manęs LRT radijas šįryt paklausė apie dabartinės Rusijos valdžios santykį su ta revoliucija. Sumąsčiau štai ką.
2017-02-28
Visai sau netikėtai buvau įkalbinta sudalyvauti diskusijoje rusų kalba – DelfiTV (2017 m. vasario 14 d.). Sutikau, nes gavau progą susipažinti su Aleksandru Morozovu – Rusijos politikos apžvalgininku, kurio komentarus FB (o dar kiek anksčiau ir LiveJournal) vis paskaitau. Dabr jis Lietuvoje gyvena, tad anksčiau ar vėliau pažintis turėjo įvykti. O diskusija visai pavyko.
2017-01-02
Prieš metų galą kiek daugiau pagalvojau apie Rusijos užsienio politiką – viskas komentare, kurį parašiau BNS (2016 gruodžio 15). Ko laukti kitais metais – klausimas, kurį artimiausias dvi tris savaites uždavinėsime įvairiais pavidalais. Kol išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas po truputį pateikinėja mums savo atsakymus apie Jungtines Valstijas, klausimus ir atsakymus apie kitą mums rūpimą šalį – Rusiją – tenka aiškintis patiems. Apie Rusiją galima prisiskaityti galybę pasakų. Štai vieniems ji atrodo silpna ir nereikšminga ir ekonomine, ir geopolitine prasme, mirštanti ir mažėjanti šalis, kuri pralaimėtų bet kokį karą, ir dabar matome tik beviltiškus, nors ir skausmingus, bandymus pasirodyti svarbia. Kitiems Rusija yra didžiulė ir įtakinga šalis, kuri tenori užkariauti viską aplinkui, renka ir JAV, ir Prancūzijos, ir, matyt, tuoj jau ir Vokietijos vadovus ir kurios propaganda tokia galinga, kad tuoj visi neturės kito pasirinkimo, tik pamilti šią šalį. Ar galima tarp šių dviejų kraštutinių – Rusijos nuosmukio ir Rusijos neišvengiamos grėsmės – mitų, kurie čia, žinoma, šaržuojami, rasti būdų paaiškinti jos strategiją?
2017
ES Horizono programos EU-STRAT projekto darbinė ataskaita, kurioje siūloma analitinė schema išorės veikėjų (ES, Rusijos, JAV, Kinijos, Turkijos, TVF ir kitų) požiūriams ir strategijoms Rytų partnerystės šalyse analizuoti ir palyginti.
2015-10-27
Archyvui: keletas nuorodų į ankstyvo rudens komentarus ir interviu: Interviu Verslo žinių „Savaitgalio" priedui. Kalbėjausi su Beatriče Laurinavičiene. Tikrai nemanau, kad nors kiek giliau išmanau pabėgelių problematiką, bet čia man svarbiau buvo išsakyti savo poziciją reakcijų Lietuvoje atžvilgiu. Lyg mes galėtumėme užsidaryti. (2015-09-18) Interviu su Ginta Gaivenyte „Lrytas.lt" – šiaip jau apie Rusiją ir dar daugiau apie Ukrainą. Bet pradėti vis tiek teko nuo sezono aktualijos – Rusijos atviro įsitraukimo į konfliktą Sirijoje. (2015-09-29) Radijas: pakalbėjome su Agne Skamarakaite LRT Aktualijų studijoje apie Rusijos tikslus Sirijoje (2015-10-05). Komentaras BNS apie Rusijos ir ES santykius. Pretekstas – „ES galvos" Jeano-Claude’o Junckerio pasvarstymai apie „padorų" elgesį su Rusija. Komentaro idėja itin paprasta – išsišokimas nelaiku, gal kada ir gerinsim tuos santykius, bet dabar dar reikia daug kitų dalykų įveikti (pvz., sankcijos – ne toks jau ir mažas). (2015-10-18)
2015-07-04
Bedarydama visokių smulkesnių tekstų inventorizaciją prisiminiau visai neseną, bet mažai kam prieinamą apie vis dar šių dienų aktualijas. Parašytas bendradarbiaujant su Politika.lt, pasirodė jų popieriniame žurnale tokiu pačiu pavadinimu. Rytų kaimynystė yra erdvė, kur mažiausiai pastaruosius dešimtį metų vyksta atvira, tiesioginė ir galima sakyti bekompromisė konkurencija tarp dviejų veikėjų – Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Konkuruojama ne tik dėl politinės įtakos, ne tik dėl erdvės kontrolės ar naujų rinkų, visų pirma konkuruojama dėl to, kieno idėjos įsivyraus šiame regione. Abi veikėjos siekia patraukti, suvilioti, įrodyti, kad jos siūloma pasaulėžiūra, gyvenimo būdas ir vertybės yra būtent tos, su kuriomis verta gyventi ir dėl kurių verta pasistengti.
2015-05-19
Interviu darytas 2014 m. rugpjūčio gale, kai vis dar atrodė, kad yra prasmės kalbėti apie Lietuvos ir Rusijos santykius (nors apie juos seniai sunku kažkaip naujai ir prasmingai kalbėti). Klausinėjo Valentinas Beržiūnas, kuris yra ir mano doktorantas. Turbūt tai vienintelis paaiškinimas, kaip galėjau atsidurti šiame dienraštyje.
2014-05-05
Parašiau kai ką ir angliškai – tai bene pirmasis bandymas blogeriauti angliškai. Parašyta 2014 m. balandžio 28 d. Recently, on April 17, Vladimir Putin had his traditional live broadcast Q&A session, which lasted four hours. This bi-annual event by Putin receives a lot of attention inside Russia and abroad. Some highlights of the last one are, for example, available here.
2013-08-17
Mano atsakymai į keletą klausimų apie Aleksėjų Navalną „Vilniaus dienai" (rugpj. 17 d.). Veikėjas, kuriam dar teks skirti gerokai daugiau dėmesio. A. Navalnas, atrodo populiarus Rusijoje. Ar dėl to, kad akcentuoja nacionalizmą ir kovą prieš korupciją, kas daugeliui rusų – „prie širdies"?
2013-08-17
Liepos viduryje „Kauno dienos" žurnalistas Julijanas Gališanskis paklausė maždaug taip: „ar Rusijai pavyko teismais ir naujais įstatymais numalšinti protesto judėjimą, ar dabar matome tik laikiną štilį, o galbūt atvirkščiai – griežtos valdžios priemonės tik dar labiau kurstys visuomenės pasipriešinimą?"
2013-01-27
Po ilgesnės pertraukos vėl išspaudžiau šį bei tą apie Rusiją – pačiame metų gale „Kauno dienoje" (berods gruodžio 29 d. numeryje), paklausta Valentino Beržiūno. Pažyminys „kaprizingoji" ne mano sugalvotas, bet kodėl gi ne. Galima ir taip. Apie beveik bet kurią valstybę galima ir taip. O rašiau štai ką:
2013
Straipsnyje keliami du tarpusavyje susiję klausimai.
2012-08-26
Kažkada birželio vidury Vladimiras Laučius paprašė atsakyti į keletą klausimų. Atsakiau. Palaukus jam išėjo toks keistas straipsnis-kratinys. Prisipažįstu, perskaičius bendros idėjos nesupratau. Nusprendžiau, kad apie Bugajskį kokio konteksto norėjosi, tai ir pridėjo.
2012-05-11
Keistas, žinoma, tas Delfių ar BNS įprotis pradėti straipsnį „Politologė (-as): …", labai jau iš aukštybių nuomonė atrodo. Pirmadienį kažkaip sujudo žurnalistai – Putinas oficialiai valdžioje, Sarkozy dings iš politinės arenos, graikai išsirinko nei šį, nei tą – ir to sujudimo dalis teko ir man. Naujienos šiaip jau didelės nėra ir nebuvo, bet kad jau paklausė, atsakiau.
2011-12-16
Po ilgesnės pertraukos parašiau viešą komentarą. Kaip, matyt, ir dauguma būsimų – apie Rusiją. Šįkart po gruodžio 9 d. protestų. Tekstas iš karto po žvaigždutėmis Visi daugmaž abejingai laukėme gruodžio 4 d. Dūmos rinkimų Rusijoje – kas gi čia tokio gali įvykti? Po savaitės abejingumas ir įsivaizdavimas, kad suvokiame, kas vyksta Rusijoje, dingo. Į protesto mitingą praėjusį šeštadienį, gruodžio 10 d., atėjo daug daugiau žmonių nei tikėtasi. Pilietinė visuomenė nubudo? Rėžimui kyla pavojus? Nuo skepticizmo iki optimistinės euforijos gali būti mažiau nei vienas žingsnis. Iš tiesų džiūgauti yra dėl ko. Protestuotojai atėjo išreikšti savo nepasitenkinimą ir dėl rinkimų pažeidimų, ir dėl politinio rėžimo. Tiesa, įdomiausia čia tai, jog tai nėra pirmas kartas, kai galima įtarti rinkimus nebuvus švariais. Kodėl sujusta dabar? Taip, ekonominės padėties prastėjimas gali būti viena iš priežasčių. Tačiau visgi panašu, jog esminė priežastis – režimas pasirodė ne toks stiprus ir įtaigus, kaip galvota. Išėjusi šimtatūkstantinė minia tą patvirtino. Atrodo, kad Rusijoje atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems rūpi, kas vyksta jų šalyje. Tai žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose ir aktyviai besinaudojantys šiuolaikinėmis internetinėmis technologijomis. Iš tiesų mobilizacinė socialinių tinklų galia pasirodė nelauktai stipri: ten kur televizija tiekia tik vieno tipo informaciją, egzistuoja stipri ir gyvybinga alternatyvi informacinė erdvė. Ji sunkiai kontroliuojama ir, kaip pasirodo, daro poveikį. Neabejotinai, dar reikia laiko suvokti, kas per reiškinys buvo šeštadieniniai protestai ir ką jie sako apie Rusijos visuomenę. Bet aišku, kad jie pramankštino tirpti pradėjusius pilietiškumo raumenis. Kita vertus, besidžiaugiant Rusijos gyventojų sujudimu, nevertėtų skubėti skelbti atėjus „pavasarį“ Rusijoje.
Lietuvos mokslo tarybos finansuotas projektas apie Rusijos tapatybės paieškas ir politinę praktiką.
2009
Skyrius apie Baltijos valstybių vaidmenį formuojant ES kaimynystės politiką ir formuluojant jos politiką bendroje ES ir Rusijos kaimynystėje, kurią abi pusės vis dažniau mato kaip konkurencijos erdvę.
2008
The article analyses the problems of bilateral relations between Great Britain and Russia in 2006
2008
Recenzija knygai: Gediminas Vitkus, 2006, Diplomatinė aporija: tarptautinė Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
2007
Monografija apie kaimynystę tarptautinėje politikoje: konstruktyvistinis kaimynystės analizės modelis (per trinarę – teritorijos, sienų, tapatybių – analizę) ir modelio taikymas Rusijos santykiams su Baltijos kaimynėmis.
2007
Jakniūnaitė, Dovilė. 2007. “Russia in Search of Identity: How the Country Is Defining Its Path.” In Transformation of Putin‘s Regime: Why Transitology Is Not Applicable to Post-Soviet Russia?, edited by Algimantas Jankauskas, Raimundas Lopata, and Gediminas Vitkus, 147–75. Vilnius: Vilnius University Press.
2003
Clark, Terry D., and Dovilė Jakniūnaitė. 2003. “Russian Public Opinion Leaders on the Changes in Russia During the Yeltsin Era and Beyond.” In Changing Attitudes toward Economic Reform During the Yeltsin Era, edited by Terry D. Clark, Ernest Goss, and Larisa Kosova, 93–138. Westport, CT: Greenwood.