Dėstau Vilniaus universitete nuo 2003 m. Šiuo metu šiuos:

Tarptautinių santykių teorijos

Tarptautinius santykius analizuoti mokau daug ir įvairiai.

I. Kursas bakalaurams VU TSPMI politikos mokslų programoje.

Tai įvadinis kursas, kuriame supažindinu su pagrindinėmis tarptautinių santykių sąvokomis ir teorijomis ir siekiu išmokyti jas taikyti pasaulio politikos problemoms analizuoti, komentuoti, interpretuoti, suvokti skirtumus tarp jų, kiekvienos teorijos privalumus, ribotumus. Kursas yra dabarties tarptautinių santykių, kaip juos supranta šios disciplinos mokslininkai apžvalga ir analizė. Išklausę kursą studentai turėtų žinoti ir naudoti tarptautinių santykių disciplinos terminologiją, suprasti svarbiausias tarptautinių santykių teorijas, išskirti pagrindinius jų bruožus; gebėti jas lyginti ir kritiškai vertinti; gebėti įgytas teorines sąvokas taikyti praktikoje.

II. Kursas magistrantams – VU TSPMI Tarptautinių santykių ir diplomatijos programoje

Kursas “pažengusiems”, kur tikiuosi jau ne tik bazinio disciplinos žinių išmanymo, gebėjimo analizuoti, savarankiškai mąstyti. Kurso temos dažnai varijuoja priklausomai nuo mano interesų. Pastaruoju metu gilinomės į tarptautinių santykių teorijų ateitį ir metodologinius iššūkius, praktikų analizę, kūniškumo politikos vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, feminizmo taikymą, etnogarfinius ir autobiografinių tyrimus.

Užsienio politikos analizė

Kursas dėstomas VU TSPMI Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programoje.

Kurse siekiu supažindinti studentus su pagrindinėmis užsienio politikos analizės teorijomis ir metodais. Seminaruose studentai nagrinėja užsienio politikos studijų raidą, svarbiausias teorines pozicijas, taikydami skirtingus teorinius požiūrius, išmoksta analizuoti konkrečius užsienio politikos reiškinius.

Kurse analizuojame, kaip užsienio politika tirti žvelgiant iš skirtingų perspektyvų: asmeninės (lyderio), organizacinės, nacionalinės bei tarptautinės/globalios. Didžiausią dėmesį skiriu teorijoms, kurios aiškina, kaip sprendimų priėmėjai formuluoja ir įgyvendina savo politikos tikslus bei su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat kurse vertiname visuomenės nuomonės, žiniasklaidos vaidmenį formuojant valstybės užsienio politiką, gilinamės į tapatybių analizę, diskurso analizės galimybes suprantant užsienio politikos procesą, diskutuojame apie teorijų naudą praktikams bei politikos prognozavimo galimybes.

Galia ir komunikacija

Tai įvadas į kai kurias šiuolaikines socialies teorijas, žvelgiant per galios analizę ir jos raišką. Dėstau kartu su Jūrate Kavaliauskaite. Mano dalis apima studentų įvedimą į diskusijas apie galią politinėje ir socialinėje teorijoje, atskleidžiant pagrindines teorines ir metodologines skirtis, paskui jau pereiname prie konkrečių teoretikų analizės, pradedant K.Marksu, M.Weberiu, peršokant prie S.Lukes, M.Foucault, P.Bourdieu, J.Butler. Esu dar eksperimentavusi su E.Laclau ir C.Mouffe, P.Virilio, A.Giddensu. Pagrindinė užduotis įprasta ir kartu sunki – parodyti, kaip tai, ką teoretikai rašo, yra prasminga suprantant ir aiškinant, kas vyksta aplink, ypač medijinėje erdvėje. Kursas dėstomas VU TSPMI Politikos ir medijų magistro programoje.

Feminizmo teorijos

Kursas dėstytas nuo 2017 m. pavasario iki 2024 m. pavasario. Dėstome kartu su prof. Natalija Arlauskaite. Kursas yra pasirenkamas politikos mokslų bakalauro studentams.

Kurse supažindiname su pagrindinėmis feminizmo istorijos gairėmis ir idėjų spektru; suteikiame instrumentų analizuoti įvairialypius galios santykius per socialinės lyties (gender) prizmę; mokome formuluoti socialines ir politines problemas iš feminizmo perspektyvos. Skaitome Virgiania Woolf, Simone de Beauvoir, Linda Nochlin, Gale Rubin, Andrea Dworkin, Iris Marion Young, Laura Mulvey, Judith Butler tekstus.

How to Think Like a Social Scientist

Įvadinis kursas VU TSPMI bakalauro progamos “Globalios politikos iššūkiai” pirmakursiams.

Jau nebe, bet kažkada teko:

• Mokslinio darbo pagrindai ir tyrimų metodologija (magistrantams)
• Tarptautinės bendruomenės struktūrą (VU)
• JAV studijas (Lietuvos karo akademija)
• Lietuvos užsienio ir saugumo politiką (Lietuvos karo akademija)
• Baltic States between Competition and Cooperation and between Europe and Russia (Helsinkio universitetas, anglų k.)