Dėstymas | Dovilė Jakniūnaitė

Tarptautinius santykius analizuoti mokau daug ir įvairiai. Šiuo metu dvi skirtingo sudėtingumo versijos:

Kursas bakalaurams – Tarptautinių santykių teorijos VU TSPMI politikos mokslų programoje.

Tai įvadinis kursas, kuriame supažindinu su pagrindinėmis tarptautinių santykių sąvokomis ir teorijomis ir siekiu išmokyti jas taikyti pasaulio politikos problemoms analizuoti, komentuoti, interpretuoti, suvokti skirtumus tarp jų, kiekvienos teorijos privalumus, ribotumus. Kursas yra dabarties tarptautinių santykių, kaip juos supranta šios disciplinos mokslininkai apžvalga ir analizė. Išklausę kursą studentai turėtų žinoti ir naudoti tarptautinių santykių disciplinos terminologiją, suprasti svarbiausias tarptautinių santykių teorijas, išskirti pagrindinius jų bruožus; gebėti jas lyginti ir kritiškai vertinti; gebėti įgytas teorines sąvokas taikyti praktikoje.

Kursas magistrantams – Tarptautinių santykių teorijos ir tyrimų metodologija  VU TSPMI Tarptautinių santykių ir diplomatijos programoje

Kursas „pažengusiems“, kur tikiuosi jau ne tik bazinio disciplinos žinių išmanymo, gebėjimo analizuoti, savarankiškai mąstyti. Kurso temos dažnai varijuoja priklausomai nuo mano interesų. Pastaruoju metu gilinomės į tarptautinių santykių teorijų ateitį ir metodologinius iššūkius, praktikų analizę, kūniškumo politikos vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, feminizmo taikymą, etnogarfinius ir autobiografinių tyrimus.

Kursas dėstomas VU TSPMI Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programoje.

Kurse siekiu supažindinti studentus su pagrindinėmis užsienio politikos analizės teorijomis ir metodais. Seminaruose studentai nagrinėja užsienio politikos studijų raidą, svarbiausias teorines pozicijas, taikydami skirtingus teorinius požiūrius, išmoksta analizuoti konkrečius užsienio politikos reiškinius.

Kurse analizuojame, kaip užsienio politika tirti žvelgiant iš skirtingų perspektyvų: asmeninės (lyderio), organizacinės, nacionalinės bei tarptautinės/globalios. Didžiausią dėmesį skiriu teorijoms, kurios aiškina, kaip sprendimų priėmėjai formuluoja ir įgyvendina savo politikos tikslus bei su kokiais iššūkiais susiduria. Taip pat kurse vertiname visuomenės nuomonės, žiniasklaidos vaidmenį formuojant valstybės užsienio politiką, gilinamės į tapatybių analizę, diskurso analizės galimybes suprantant užsienio politikos procesą, diskutuojame apie teorijų naudą praktikams bei politikos prognozavimo galimybes.

Tai VU Bendrauniversitetinių studijų dalykas, o tai reiškia, jog yra labai bendras įvadas į pasaulio politikos pažinimą, kur yra visko po truputį: bendrųjų teorijų, tarptautinių santykių istorijos, užsienio politikos analizės, geopolitinių procesų aptarimo, diskusijų apie saugumą, konfliktus ir karus, tarptautines institucijas, globalią pilietinę visuomenę, lytį, terorizmą, transnacionalizmą, globalizmą, pasaulio ekonomiką, tapatybes, rasę ir t.t.

Kaip parodė patirtis, patraukliausia kurso dalis – dalyvavimas JT Saugumo tarybos simuliacijoje.

Kursas vyksta kiekvieną rudens semestrą.

Tai įvadas į kai kurias šiuolaikines socialies teorijas, žvelgiant per galios analizę ir jos raišką. Dėstau kartu su Jūrate Kavaliauskaite. Mano dalis apima studentų įvedimą į diskusijas apie galią politinėje ir socialinėje teorijoje, atskleidžiant pagrindines teorines ir metodologines skirtis, paskui jau pereiname prie konkrečių teoretikų analizės, pradedant K.Marksu, M.Weberiu, peršokant prie S.Lukes, M.Foucault, P.Bourdieu, J.Butler. Esu dar eksperimentavusi su E.Laclau ir C.Mouffe, P.Virilio, A.Giddensu. Pagrindinė užduotis įprasta ir kartu sunki – parodyti, kaip tai, ką teoretikai rašo, yra prasminga suprantant ir aiškinant, kas vyksta aplink, ypač medijinėje erdvėje. Kursas dėstomas VU TSPMI Politikos ir medijų magistro programoje

Tai naujausias kursas mano dėstymo „repertuare“, pradėjau 2017 m. pavasarį. Dėstome kartu su prof. Natalija Arlauskaite. Kursas yra pasirenkamas politikos mokslų bakalauro studentams.

Kurse supažindiname su pagrindinėmis feminizmo istorijos gairėmis ir idėjų spektru; suteikiame instrumentų analizuoti įvairialypius galios santykius per socialinės lyties (gender) prizmę; mokome formuluoti socialines ir politines problemas iš feminizmo perspektyvos. Skaitome Virgiania Woolf, Simone de Beauvoir, Linda Nochlin, Gale Rubin, Andrea Dworkin, Iris Marion Young, Laura Mulvey, Judith Butler tekstus.