Europai nereikia lyderio ir nebus tokio dalyko kaip „Europa pagaliau apsisprendė”.

Viena iš didžiausių iliuzijų šiuo metu rašomų JAV-ES santykių ir Rusijos karo Ukrainoje kontekste yra tikėjimas, kad mus, Europą ir Lietuvą, išgelbės kažkoks mistinis lyderis ar valstybė, rodanti lyderystę. Visa Europos istorija rodo, kad dominuojančio žmogaus/valstybės atsiradimas Europoje arba atneša daug bėdų, įtampų ir nelaimių, arba/ir ilgai netrunka.

Kaip realiai kartojantys šią mantrą įsivaizduoja, ta lyderystė turi atsirasti? Atsiranda kažkas, kas taip gerai moka trankyti kumščiu į stalą kaip Trumpas? Ar kažkas turi išrinkti/paskirti? Pamenat, kaip Macronas skambino Putinui pirmais karo mėnesiais? Lietuviškas FB plaukus rovėsi. O ten gi buvo lyderystė, tik ne tokia ir ne taip, kaip mums atrodė.

Šita idėja, kad Europa gali greitai susitarti, „Europa turi apsispręsti”, kaip mėgsta ir mūsų politikai/-ės kartoti, yra ydinga ir klaidinanti, nes ji remiasi utopine idėja, kurios niekada nebuvo ir nereikia, kad būtų. Visi integraciniai, naudą nešantys procesai Europos Sąjungoje radosi po ilgų derybų, kaip institucinių inkrementinių (mažų, bet nuoseklių) sprendimų ir pokyčių rezultatas. O saugumo politikoje – tik tada, kai kitos išeities nebebuvo.

Dabar situacija daugeliui Europos politikų ir žmonių tokia neatrodo. O gal tiksliau – kitiems atrodo, kad grėsmės kitos ir nerimaujama dėl visai kitų dalykų (Kinijos, migrantų, muitų karų, gerovės, beprasmybės ir t. t.).

Nes Europa yra įvairi, pasidalinusi, susitarimai vyksta lėtai, pokyčiai ateina dar lėčiau. Būtent prie tokios ir prisijungta. Ir verta vėl ir vėl priminti, kad Lietuva kaip tik buvo viena aistringiausių bendros saugumo ir užsienio politikos gilinimo ir tvirtinimo priešininkių.

Bet dabar norisi „naujo vado”, kuris iš kažkur atsirastų ir išgelbėtų. Ir dar taip, kaip mums norisi. Kai kurie dalykai nesikeičia nei vidaus, nei užsienio politikoje.

Nesakau, kad nereikia nieko daryti ir tik desperatiškai dūsauti. Aš labai norėčiau gyventi gerovės valstybės su visiems teisingais politikais ir saugioje Europoje be Rusijos pašonėje. Bet visgi svarbu mums, stebintiems, susidėlioti lūkesčius bent jau kažkokios apčiuopiamesnės realybės kontekste. “Europos lyderis” tikrai nėra tai, kas bus tvaru ar kas mus išgelbės.

Tekstas iš pradžių parašytas Facebooke, 2025-02-17