Šis tekstas parašytas po skandalingojo Zelenskio ir Trumpo susitikimo.

Kitą dieną po JAV prezidento rinkimų dalyvavau LRT laidoje apie rezultatus ir būsimą Trumpo prezidentavimą. Laidos pabaigoje vedėja paprašė visų pasakyti vieną dalyką, dėl ko galima džiaugtis Trumpo išrinkimu. Atsakiau paprastai: nieko gero negaliu sugalvoti. Vėliau gailėjausi tik dėl vieno – kad nesugalvojau nieko šmaikštaus. Bet ta nuomonė visgi pasirodė ne per pesimistiška.

Per pastaruosius mėnesius visiems teko daug rašyti ir komentuoti šia tema. Skaitant kitų apžvalgininkų tekstus, nuolat stebino tie, kurie bandydavo įžvelgti kažką pozityvaus JAV žiniose apie Ukrainą. Arba tie, kurie po kiekvieno Trumpo ar jo komandos pareiškimo staiga nušvisdavo ir rašydavo: “Laikas pripažinti, kad Trumpas yra toks blogas, kaip baimintasi”.

Po penktadieninio skandalo lygiai taip pat nuostabą kelia komentarai apie žlugusias taikos derybas ar nebeįvyksiančias paliaubas. Realybė yra tokia: derybos nebuvo prasidėjusios, o Rusija apie paliaubas prieš sėdant prie derybų stalo net neužsimena, nes neketina sustoti ar dayti nuolaidų. Ukrainos padėtis tapo kritinė ne vakar, o tuomet, kai buvo paskelbta apie Trumpo ir Putino skambutį ir susitarimą derėtis – susitarimą, apie kurį Ukraina nebuvo informuota, o tiesiog pastatyta prieš įvykusį faktą.

Todėl iš minėto penktadieninio susitikimo, net jeigu jis būtų pasibaigęs sklandžiai ir Zelenskis būtų elgęsis diplomatiškai, nesitikėjau nieko pozityvaus. Mano požiūriu, susitikimo tikslas buvo vienintelis – priversti Zelenskį paklusti dabartinės JAV administracijos norams. O tas garsiai aptarinėjamas susitarimas dėl išteklių, jei jis iš tiesų toks, kaip aprašomas viešuose šaltiniuose, iš esmės nieko nesprendžia. Jame nėra nieko, kas galėtų realiai pagelbėti dabartinei Ukrainos situacijai.

Įtampa galiausiai sprogo skandalingai ir įsimintinai. Tačiau net jei viskas būtų vykę kitaip, rezultatas išliktų tas pats: Ukraina arba turėtų besąlygiškai pasiduoti Rusijos reikalavimams, arba, kaip matome dabar, JAV ir Rusija greičiausiai tęs derybas apie savo reikalus. Galbūt Putinui pavyks sužavėti Trumpą, o galbūt ne. Bet aišku – Rusija savo noru nepasitrauks iš Ukrainos teritorijos, ir Trumpas nepasirūpins jokia prasminga taika, net jei Zelenskis nusilenks ir atsiprašys.

Remiantis „Wall Street Journal” informacija, Ukraina turi pajėgumų tęsti karą dabartinėmis sąlygomis iki vasaros. Europos šalių karinė parama, kuri, beje, praėjusiais metais bendrai skaičiuojant viršijo JAV paramą, neabejotinai tęsis ir greičiausiai dar labiau išaugs. Amerikos atsitraukimo, tiesa, tai negalės pakankamai kompensuoti.

Tad netikrumo daug, bet kada jo buvo mažiau? O dar Trumpo ir Putino susitikimas neįvyko, dar muitų karai neprasidėjo, dar migracija nesustabdyta ir narkobaronai nesunaikinti, Marco Rubio niekaip nesulaukia, kada pagaliau leis su Kinija susitvarkyti.

Bet tai nereiškia, kad reikia nepastebėti, jog pagal kalendorių – jau pavasaris. Tuoj šiltnamius kasti reikės, sodybose langus plauti ir nepamiršti, kad pasaulio problemų Facebooke neišsprendė dar niekas. Ir jei tai ne jūsų tiesioginis darbas – pasirūpinkite savo informacine dieta atsakingiau. Ne visi blogi dalykai pasaulyje mums tiesiogiai atneš negandas, net jei šiandien taip ir neatrodo. Gaila tik, kad ukrainiečiams negaliu to pasakyti.

Tekstas parašytas 2025-03-01, šeštadienį, iš pradžių pasirodė Facebooke.