Kitas įrašas

Filmai apie tarptautinius santykius – sunkiau nei atrodo

Filmai apie tarptautinius santykius – sunkiau nei atrodo

Prieina prie manęs po kažkurios paskaitos Gytis iš VU TSPMI SMD: „norim filmų rekomendacijų“. Norėjo apie Rusiją, ne, sakau, aš geriau jums apie tarptautinę politiką parinksiu.

Pažadėjau, pasigailėjau, bet galų gale surašiau. Nesinorėjo, kad jie visi būtų apie karą (buvo sunku), ir norėjosi, kad būtų būtent apie tarptautiškumą – tai, ką taip sunku apibrėžti, bet ką laikykime santykiais tarp valstybių, tarp žmonių, kuriuos skiria tų valstybių sienos, ir pastangas (dažnai nesėkmingas) tas skirtis įveikti. Įtariu, užmiršau keliskart tiek. O nematytų šimtai.  Eilės tvarka nereikšminga

Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb, 1964 (IMDB)

Mačiau šį filmą kokius penkis kartus, ir gerai prisimenu, kad žiūrėdama pirmą kartą negalėjau atsistebėti, kaip gali būti taip juokinga ir baisu vienu metu. Man tai geriausia politinė satyra, o Stanley Kubriko man ilgai joks režisierius negalėjo nukonkuruoti. Kartu tai taikli šaltojo karo kritika, atgrasymo politikos paradoksų ir saugumo dilemos iliustracija.

Mandarinai – Tangerines, 2013 (IMDB)

Šį filmą nusprendžiau žiūrėti dėl to, kad jis apie Gruziją – šalį, kurią pastaruosius dvejus metus analizavau, ir dėl to, kad filmo anonse perskaičiau apie estų gyvenvietes Abchazijoje – keistas iki tol negirdėtas faktas. O įstrigo tiek, kad įtraukiau į savo rekomendacijas. Daug filmų yra apie karo beprasmybę ir absurdą, asmenines dramas, bet šis man kažkaip buvo itin suprantamas – gal dėl pažįstamo landšafto, o gal dėl pagrindinio herojaus esto, vis besitikinčio parduoti tuos mandarinus ir galvojančio, kad galima išlikti, jei tik laikysiesi atokiau.

In the Loop, 2009 (IMDB)

Be titrų pirmą pusvalandį šio filmo pirmąkart negalėjau žiūrėti – juokelių ir pašaipos kiekio kitaip negalėjau atlaikyti. Tai dar viena politinė satyra mano sąraše, šįkart britiško humoro – kandaus, vulgaraus ir dideliais kiekiais, nuo kurio nesinori kikenti. Filmas, neabejotinai kritikuojantis britų sprendimą įsitraukti į 2003 m. karą Irake. Bet jis ne apie karą, jis apie sprendimų priėmimą, apie panikas ir baimes, apie informacijos bei dezinformacijos politiką. Kitaip tariant, apie mūsų visų tarptautinę dabartį.

Battle of Algiers 1966, (IMDB)

Iš visų išvardintų tai filmas kurį vėliausiai pamačiau. Jo tema – tai karas Alžyre (1954-1962) ir Prancūzijos vaidmuo jame (Prancūzijoje leidimas jam rodyti buvo gautas tik 1971 m., praėjus penkeriems metams po jo pasirodymo). Tiksliau būtų pasakyti, kad tai filmas apie maištą, pilietinį karą, kolonializmą, partizanus mieste ir apie siekį suprasti, kodėl žmonės priešinasi ir kada smurtas gali būti pateisinamas. n

Valsas su Baširu – Waltz with Bashir, 2008 (IMDB)

Apibūdinant filmą sakoma, kad tai animacinė dokumentika, tad pagal mano susigalvotus kriterijus, lyg ir neturėjo patekti. Jo istorija nuveda į 1982 m. Izraelio karą su Libanu, tačiau aš jį prisimenu kaip jautrų ir negailestingą filmą apie atmintį – savo ir bendrą – po karo, kuris niekada negali būti „cool”.