Šį komentarą FB parašiau lapkričio 7 d. – tą dieną kalbėjo ir minėjo bolševikinės revoliucijos šimtmetį. 

Šiandien – Spalio revoliucijos šimtmetis, daug kas kalba, visaip, o manęs LRT radijas šįryt paklausė apie dabartinės Rusijos valdžios santykį su ta revoliucija. Sumąsčiau štai ką.

Visi pastebėjo V.Putino ir kitų politikų santūrumą ir aiškaus ir skambaus santykio su revoliucija neturėjimą. Yra keturi svarbūs aspektai, kodėl taip yra.

Pirma, bendrai pati revoliucija dabartinėje Rusijoje nėra teigiamas reiškinys. Tai yra tai, kas atneša suirutę, kataklizmus ir nelaimes, o dabartinis Rusijos valstybingumas statomas ant stabilumo ir aiškumo idėjos, čia ne naujos revoliucingos idėjos, o valstybės nešama tvarka yra svarbiausia. Juk revoliucijos XXI a. tai yra „spalvotosios”, „Arabų pavasaris”, „Euromaidanas” – išorės jėgų sukurti protesto judėjimai, po kurių viskas tik pablogėja.

Antra, sovietmečio traktavimas irgi neleidžia turėti aiškaus santykio. Viena vertus, yra pripažįstama, jog dėl revoliucijos šalis išgyveno pilietinį karą, chaosą, politines represijas, yra netgi daromi tam tikri veiksmai iš valdžios pusės prisiminti, pripažinti tai. Naujasis Rusijos valstybingumas, nors mažai kas nori prisiminti, rėmėsi irgi kategoriška komunistinių idėjų kritika. Kita vertus, viešojoje ir populiariojoje erdvėje daug remiamasi brežnevine nostalgija su jos estetika ir stilistika, ir čia jei ne turiniu, tai forma sovietmetis tampa pozityvia nuoroda. Dar galima ir dviprasmišką Stalino vietą prisiminti: taip, represavo daug žmonių, bet atvedė šalį prie pergalės. Tad daug dviprasmybių, todėl ir santykis atsargus, todėl ir didelio minėjimo nesinori daryti.

Trečia, Rusijos valdžiai reikalinga didinga, pergalinga istorija, kuria Spalio revoliucija nėra, per daug negatyvių dalykų su ja susiję. Esminis pagrindinis, reikšmingiausias, pasididžiavimo vertas istorinis įvykis Rusijai yra Antrasis pasaulinis karas ir pergalė jame. Jo pergales minint aišku, ką ir kaip sakyti, patosą daug lengviau pagaminti ir į dviprasmybes nesigilinti.

Ketvirta, visuomenės nuomonės apklausos, ir Levados, ir provyriausybinio VCIOMO, rodo, jog yra pasidalinta per maždaug pusę, supaprastintai tariant tarp tų, kurie revoliucijoje mato daugiau teigiamų dalykų, ir tarp tų, kurie mato daugiau neigiamų. Tokiame kontekste, prasidėję svarstymai sukeltų daug, valdžiai nereikalingų, diskusijų. Dėl to Putinas, kai mini Spalio revoliuciją, šneka apie politinio elito atsakomybę (supraskite, kas čia pas mus atsakingas), apie pasidalijimo įveikimą ir brūkšnio užbrėžimą bei naują pradžią.

Kitaip tariant dabartinėje oficialiojoje Rusijoje revoliucija yra tolimas įvykis, ir geriau toks liktų. Šiemet tam trukdo visų įprotis minėti apvalias datas, na ir Vakarams Spalio revoliucija yra svarbus XX a. pradžios įvykis, formavęs paskui visą amžių ir politine, ir socialine, ir kultūrine prasme. Tad ignoruoti neišėjo, tačiau šimtmetis būna tik kartą, kitais metais šios priverstinės refleksijos jau nebereikės daryti, kaip nereikės ir dar, ir dar kitais metais.