Kodėl gi taip užkliūna „all male panels“?
Tai nutinka vėl ir vėl ir vėl – beveik visose diskusijose, aptarinėjančiose užsienio, saugumo, Lietuvos ateities ar kitus “rimtus” reikalus televizijoje, interneto portaluose ir viešuose renginiuose. Tačiau šįkart tai užkliuvo itin smarkiai ir sukėlė diskusijų FB, nes kalbame apie organizaciją, kuri siekė atnešti į Lietuvą atvirumą, įvairumą ir, norėjosi tikėti, refleksyvumą. Tačiau ALF’as, kaip jis buvo visiems žinomas savo veiklos metais (kitaip Atviros Lietuvos fondas), mini jubiliejų šių šešių gerai pažįstamų vyrų kompanijoje, į kuriuos galima pasižiūrėti čia.
Dažnas argumentas, pateisinantis tokias situacijas – atrinkome geriausius. Taip, greičiausiai jie yra geri, žavūs, įžvalgūs ir t.t., tačiau jei jie visi vienodi, ar tikrai vien individualūs pasiekimai lėmė tokią situaciją. Jei sutinkate su tuo argumentu, tai:
- galbūt esate jauna/s ir tikite, kad būkite darbštus ir atkaklus ir viską pasieksite (tik taip jau yra, kad moterys turi dirbti daugiau ir atkakliau – faktas, kurį pripažįsta daug sėkmingų moterų; o ką nors įtakingą pažinoti niekam niekada nepakenkė).
- Galvojate, kad taip ir turi būti: kažkas juk turi organizuoti, padaryti, kad viskas būtų gražu, malonu, šaunu, o kažkas turi prisiimti sunkų viešumos darbą ir pagyras. Ir taip jau yra ir bus, kad vienos daro geriau vienus dalykus, o kiti – kitus. Bet ar susimąstėte kiek kartų vien per XX a. toks pasiskirstymas vaidmenimis vertėsi ir keitėsi?
- Nebūtinai manote, kad tai tikrai gera situacija, bet tiesiog pasitikite savo pasaulio matymu, pirma atėjusia mintimis, pirmu sprendimu. O ten juk visada tie, kas centre, kas visada matomi, nes mes taip įpratome ir nesusimąstome, kad pasaulyje veikia ir kitokios jėgos – auklėjimas, stereotipai, tinklai, na ir aišku, galios hierarchijos.
Ar tikrai reikia visada įtraukti moteris?
Ar diskusija nuo to taps gilesnė, išsamesnė, įvairesnė? Nebūtinai. Tačiau kas trukdo susimąstyti minutę ilgiau ir įvertinti žmones, apie kuriuos iš karto nepagalvojame, nes jie kitokie, nes dažniau matyti veidai užgožia. Nes pasaulis nėra vienalytis, vienspalvis ir vienamžis.
Apie tai sunku mąstyti, ypač, jei turi galią, jei esi privilegijuotas, nes tada gali neabejoti savimi, nekelti nepatogių klausimų, kadangi jie juk gali būti ir apie tave. Bet jei mes siekiame teisingesnės, geresnės visuomenės (neabejoju visi, kūrę ir kuriantis atvirą Lietuvą, to nori), kodėl gi nepatyrus ir truputį asmeninio intelektualinio diskomforto?
Parašykite komentarą